Atsakymai

  1. 11

    Mirties nebijau, nes manau, kad kai mūsų nebus mums vis tiek bus tas pats. Tik baisu kas po miries bus.

    rasa555

  2. 7

    Mano didžiausia baimė yra,kad neatsitiktų kas blogo mano artimiesiems,labai bijau jų mirties.Paskui ,labai bijau važiuoti su mašina,net iš vakaro jau pradedu stresuoti,o mašinos vairavimas tai iš vis kažkokia fobija palikusi...Iš tokių smulkesnių baimių tai dar privengiu visokių kirmėlių ir vabalų...O savo mirties nelabai bijau,aišku,pagalvoju,kad geriau jau niekas man neatsitiktų,kol neužauginčiau vaiką....

    debesėlis

  3. 7

    o, koks geras klausimas ir kokie įdomūs skaityti atsakymai ...pagalvojau, kad savo mirties tai tikrai nebijau, net minties tokios nėra, bet va - artimųjų - čia jau mano silpna vieta ir didžiausia gyvenimo baimė - kad gali numirti mama, tėvas ar brolis. net patys baisiausi nakties košmarai su tuo susiję. negaliu apie tai net pagalvot, akyse temsta.
    ir dar viena juokinga, bet didelę baimė turiu :) žiauriai bijau vabzdžių - visų iš eilės :) mažytė pasižiūrėjau į drugelį per mikroskopą ir nuo to laiko - joks drugelis nebebus mano draugas...:) buvo juokingas nutikimas : parėjau namo, ramiai nuėjau į virtuvę, pasidėjau daiktus, o ten - dižiausias gražiausias laumžirgis duodasi, po to nukrito į kriauklę - reikėjo pamatyti! išlėkiau spiegdama, duris užtrenkiau, skambėjo telefonas, bet neprisiverčiau tų durų atidaryt, daiktų taip pat nepasiemiau, kol neatėjo brolis ir manęs neišvadavo :)

    Lolita

  4. 7

    Ir jokių vabalų nei sliekų nei vorų nei vikšrų nebijau :) Vaikystėje padėjau tėčiui rinkti jo vabzdžių kolekciją, o slieką kaip gi kitaip ant kabliuko žvejyboj užmaučiau :)

    Giedre

  5. 7

    Aš beveik visko bijau. Ir namuose esančių bildukų, ir babaužių, ir didelių vabalų, vorų, varlių, driežų... Geriau manes paklauskit ko aš nebijau, manau, tai būtų lengviau išvardinti. Viena bijau likti nakčiai, o kai lieku, ir kai reikia išjungti teliką ir nueiti iki lovos gult, tada garsiai dainuoju arba garsiai kalbu... Jei mirtis neskausminga, tada nebijau, o jei su skausmais, tada bijau. Nu žodžiu, aš moteris-baimė

    Irma

  7. 7

    O as paniskai bijau perkunijos.Net rankos kojos drebet ima.Cia pries daug metu mama buvo nuvezus mane pas kazkokia gydytoja,kuri kazkokius ten zirniukus sumaise ir liepe man kasdien gert.Geriau geriau,bet perkunijos kaip bijau taip bijau.
    Cia turbut del to,kad vaikysteje buvo toks ivykis.Tevu nebuvo namie,mane su broliais priziurejo mociute.I musu nama trenke zaibas.Kaip mociute sake,buvo toks jausmas,lyg namas pakilo ir vel nusileido.brrr...tai vat,geriausia vieta pet perkunija,man yra po anklode:))

    rimrem

  8. 7

    Savo kažkodėl nebijau. Bet esu didelė bailė, nes turiu ypač lakią vaizduotę - man vis atrodo, kad kažkas TEN yra. Vaikystėje negalėdavau žiūrėti filmų, neskaitydavau pasakų apie raganas, nes įsivaizduodavau, kaip jas pabaigoj "pririšdavo prie žirgo ir jų smegenys po pasaulį išsibarstydavo..." (lietuvių liaudies pasakos...) Bijojau net nuleisti nuo lovos kojas. O gyvenime su realiu pavojum ar nelaimėm daug kartų teko susidurti ir veikdavau žaibiškai ir be baimės, bet po to... :)

    Giedre

  9. 6

    Teko stebeti gimdyma,per kuri mire gimdydama moteris... taip manyje gime baime gimdyti.Vos pagalvojus apie nestuma,pradedavo linkti kojos. Visada galvojau,kad ir as gimdydama mirsiu :( ir mano kudikis neisvys savo gyvos mamos.Ilgai kovojau,bet iveikiau savo baime :)

    almyte7

  10. 6

    O aš mėgstu perkūniją ir audrą - mane pakrauna nežmoniška energija, tai mano stichija...

    Giedre

  11. 6

    Aš bijau didelio stipraus vėjo. Kai būna vėtros, tai baisu, kad langų neišdaužytų. Tiesiog net kvapą užima. Tada TV garsiai įsijungiu, kad vėjo gūsių nesigirdėtų, o naktimis tokiu metu beveik nemiegu. Kartais atostogaujame kaime, tai stipri vasarinė perkūnija gali iš namų išvaryti, atrodo, kad kaip tik čia taiko:( Bijau mirties, bet tik todėl, kad esu smalsi, ir labai rūpi sužinoti, kas bus po kokio 1000 metų po manęs, kaip atrodys pasaulis.

    elegancija