Del pacio posakio tai nesutinku, nes atsiradus naujiems draugams, tikrai nemetam senu.Bet man atrodo normalu, kad draugai keiciasi. Keiciames mes patys. Gerai jei ir draugai keiciasi kartu su mumis. O jei ne, tada vietoj ar salia senu draugu atsiranda nauji.
Turiu ir as sena drauge nuo pat pirmos klases. Draugaujame ir iki siol. As ja visiskai pasitikiu. Taciau ji turi savo gyvenima, o as - savo. Susitinkame, pasisnekame, kazka pasiorganizuojame laisvalaikiu ir tiek. Ir galiu drasiai sakyti, kad ir visis kiti mano draugai manes niekada neiskaudins. Gal laikui begant nebebendrausime taip, kaip anksciau, bet liks tik geri prisiminimai.
Ausra