• 10ats.

    Ar kam teko švęsti krikštynas Rumšiškėse?

    kokie įspūdžiai? kas patiko? kas nepatiko?
    p.s. paieškoj neradau, tikiuosi klausimas nesikartoja :)

    julieteKrikštynosĮsimintasĮsiminti

Atsakymai

  1. 3

    Ačiū, gana išsamiai ir įdomiai, lauksim kitų pasisakymų ir vėlesnių įspūdžių iš krikštynų ;)

    juliete

  2. 3

    Šventė mano mamos bendradarbiai, tai labai rekomendavo. Mes planuojam tik rugsėjo mėn. krikštyti, kitaip neišeina. Jei kas parašytų iš patirties, tikrai būtų malonu. O mums pasakojo, kad atrakcija tikrai idomi, buvo linksmą tą valandą, kai bobutė pasakojo ir rodė krikšto paporočius. Konkrečiai negaliu papasakoti apie ką. Vėliau buvo pakviestas kunigas, kuris ten pat iš karto ir pakrištyjo. Visa jų kompanija, kadangi buvo geras oras, susėdo prie lauke esančio stalo ir "puotavo". Yra ir kavinės (smuklė, karčemia), bet jose brangoka. Jei norima užsisakyti krikštynas, reikia iš anksto, nes ten pat švenčiamos ir kitos šventės - vestuvės, mergvakariai ir pan., todėl dažnai būna užimta. Minėjo, kad visai, kokių 20 žmonių kompanijai visos krikštynos (viskas įėjo, nuo krikšto rūbelių iki "baliaus") kainavo apie 1000 Lt. Tai tiek mano, nors ir neasmeninių, pastebėjimų.

    elegancija

  3. 2

    man patiko pati idėja, be to nereikia rūpintis papildomomis pramogomis ir viskas gamtoje vyksta.. be to ir koplyčia čia pat, kur krikštijama ir kavinė arba piknikas čia pat.. man nepatinka, kai mieste reikia lakstyti kažkur, arba kai krikštija vieną po kito 5-8 vaikus, jokio iškilmingumo.. Ką žinau tai tik iš interneto, iš kelionių agentūrų aprašymų, vakar ieškojau info rumšiškių psl, tačiau nesugebėjau rasti kažko smulkiau...

    juliete

  4. 1

    Vis tik atsisakiau šventimo Rumšiškėse, vis tik nulėmė tai, kad labai ilga kelionė iš Vilniaus ir pačios Danutės-organizatorės elgesys.

    elegancija

  5. 1

    Bandžiau ir pati skambinti į Rumšiškes tartis dėl krikštynų organizavimo. Tai va, su Danute (toks apeigų organizatorės vardas) irgi nemaloniai pasikalbėjau. Sakau, noriu dėl krikštynų tartis (skambinau rugpjūčio pradžioje), tai ji klausia - "kitiems metams?", sakau - "rugsėjį". Tai visi šeštadieniai jau buvo užimti ir po kokias 6-7 krikštynas per dieną, tai rado laiko tik sekmadieniui. Kol kas rezervavau vietą, bet jau ir pati dėl to abejoju. Paklausė, kiek bus žmonių, sakau apie 15-20, tai labai jau daug jai pasirodė. Be to ji labai nemėgsta, kai kartu dalyvauja mažesni vaikai, nes pagal senus papročius maži vaikai krikštynose nedalyvaudavo. O tai kur tada dabar juos reikėtų palikti, jeigu pvz., nuo Vilniaus jau į vieną pusę apie 80 km, tai vien tik nuvažiavimas laiko užima. O mes ir nesiruošėm nieko svetimo kviestis, tik va jau tiek mano, tiek mano ir vyro sesers vaikai palyginti dideli - 13-17 m., tai irgi vietos "užima", o be jų irgi nesinori būti. Na, bet su Danute labai nesismulkinom, tik liepė vėliau patvirtinti vėl savo užsakymą, nes pasakys, ką reikia atsinešti krikštatėviams. Paklausiau, o prieš kiek laiko reikia patvirtinti, ar prieš savaitę gerai? Tai ji ir sako, o ar suspės kūmai visus daiktus supirkti? Tai iš karto gi gali ir pasakyti, kam čia skambinėti. Na, vienu žodžiu. labai nemalonus pokalbis, apie kainą net ir nepaklausiau. Tai kaip tada su ja reikėtų kalbėtis vietoje, kai ji viskuo nepatenkinta?? Nervus paskui vietoje gadinti, klausytis jos nepatenkinto balso? Geriau tada visai neprasidėti..... Beje, dar klausiau dėl kunigo, tai sako pati ieškok jo Rumšiškių parapijoje ir tarkis, mes nekontaktuojam su juo. Tai dabar ir galvoju - važiuoti į vieną pusę 80 km, grįžti namo "baliavoti", o dar sekmadienis, be to dar ir fotoseesiją norisi pasidaryti, tai tiek laiko užims...... Dabar esu didžiojoje sumaištyje:)))) Manau teks, ko gero, apseiti be pramogų.

    elegancija

  6. 1

    Ten kunigas vietinis kviečiamas. Nežinau, ar iš toliau kitas kunigas iš vis sutiktų važiuoti. Man atrodo kiekvienoj parapijoj savi kunigai apeigas atlieka, o kad kiti važiuotų, kažkaip nesusidūriau. Be to, galima gi tik pačioje programoje dalyvauti, o krikštyti bažnyčioje kitoje, savo pasirinktoje.

    elegancija

  7. 1

    o gal zinot ar ten i ta koplycia galima pasikviesti sava kuniga apeigoms? beje uz programa kaina 200 lt, o jei nori koplycioj krikstint tai dar 50 lt. radau sita info internete ;)

    Cobrike

  8. 1

    juliete, o tu gal irgi kokių nors atsiliepimų apie tai žinai, ar galvoji irgi taip krikštyti?

    elegancija

  9. 0
  10. 0

    "Mamos žurnalas", 2006 m., Nr.6

    Jei norite savo vaikučio krikštynas atšvęsti pagal senovines tradicijas, tokią paslaugą Jums gali suteikti Rumšiškių buities muziejuje. Apie tai pasakoja skaitytoja Virginija Martutaitienė iš Alytaus.

    Gimus dukrelei sukome galvas, kaip ją pakrikštyti. Norėjome, kad krikštynos būtų įdomios, linksmos ir vyktų pagal lietuviškas tradicijas. Tada ir prisiminiau Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

    Muziejaus darbuotojai maloniai sutiko mums padėti.
    Visos apeigos vyko aukštaičių sodyboje, didžiausioje seklyčioje.

    Prieš išvykstant į krikštą kūmai buvo pasodinti pačioje garbingiausioje vietoje prie stalo. Stalas turi būti nukrautas kuo gausiau, kad gyvenimas turtingesnis būtų. Duona, sūris ir medus - pagrindiniai patiekalai. Tėtis turi raginti visus vaišintis.

    Kūmus reikia kviesti kuo jaunesnius, kad kuo ilgiau globotų ir saugotų. Kūma turi būti dora, sąžininga, tikinti, negerianti.

    Mūsų išrinktus krikšto tėvus patikrino, ar jie tinkami tapti krikšto tėvais. Krikšto mama turi kuo gausiau apdovanoti krikšto vaiką, kad gyvenime jam nieko netruktų. Mūsų Gustutė gavo:
    česnako skiltelę, kad saugotų nuo piktosios dvasios riestainių, kad čiulptuko nereikėtų
    cukraus, kad pienas saldus būtų
    vilnones kojines, kad nesušaltų ir sveika būtų
    angeliuką, kad angelą sargą įsigytų
    šiaudinį sodą, kad lemtų lengvą gyvenimą
    mažą pintinėlę, kad turėtų kur velykinį margutį įsidėti
    muilo ir lininį rankšluostį, kad tvarkinga ir švari būtų
    šermukšnio šakelę, kad nuo piktų laumių saugotų. Ją rankoje reikia laikyti visą kelionę į bažnyčią
    į batuką įpylė žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų.

    Prieš išvykstant į krikštą krikšto tėvai davė priesaiką:
    „Pasižadame kūdikėlį apkrikštyti ir parinkti angelą sargą, kad jis visą amželį jį saugotų ir keliu einantį, ir namie sėdintį, ir vandeniu plaukiantį, nuo piktų nuotykių, nuo skaudžių ligų, nuo žiaurių žmonių taip, kad ir keleliu eidamas nepaslystų ir vandeniu plaukdamas nenuskęstų.“

    Kad vaikelio gyvenimas būtų linksmas ir lengvas, krikšto mama paėmusi kūdikį ant rankų turi smagiai kelis ratelius sušokti.

    Prie kiekvienų namų durų stovi Giltinė. Todėl reikia ją apgauti, vaikelį iškelti per langą ir atiduoti kūmams. Krikšto tėtis išeidamas iš namų turi sudaužyti molinį ąsotį, kad kuo daugiau šukių būtų, tuo laimingesnis gyvenimas bus.

    Kūmai važiuodami bažnyčion:
    turėjo gerai pagalvoti, ar ko nors nepamiršo, kad kūdikis nebūtų blogos atminties;
    sutiktiems duoti pyrago, kad užaugęs jų krikštavaikis būtų dosnus;
    pasveikinti kiekvieną kelyje sutiktą žmogų, tada ir kūdikis būsiąs dievobaimingas;
    nesikalbėti, nes krikštavaikis užaugęs bus liežuvautojas, rėksnys;
    nesnausti vežime, nes tada kūdikėlis ilgai negyvens;
    važiuoti tik vieškeliu, nes važiuojant šunkeliais vaikas „nueis blogais keliais“;
    važiuoti risčia, nes greitai vežamas kūdikis būsiąs apsukrus ir stropus;

    Per krikštynas kūmams negalima
    pyktis, nes vaikas bus neklaužada
    plepėti, nes vaikas bus melagis
    sugriūti, nes vaikas bus netikęs, nerangus
    perkant derėtis, nes vaikas bus šykštus
    dyvytis ko nors, nes vaikas bus godus
    ką nors pamiršti, nes vaikas turės silpną atmintį.

    Po visų šių apeigų, visi sėdome į karietas, kinkytas žirgais, ir vykome į koplyčią. Prieš krikštą kunigui pyrago reikia duoti, kad pakrikštytų „iš geros rankos“. Išrinktą šventą vardą bažnyčioje reikia ištarti kuo garsiau ir aiškiau, kad kūdikis greičiau pradėtų kalbėti. Mūsų dukrytės krikštas vyko XVIII amžiaus koplyčioje, kuri kvepėjo medžiu ir dvelkė gilia senove. Ir kai kunigas pylė šventą vandenį mažylei ant galvos, aš jaučiau, kad į krikštą susirinko mūsų protėviai ir visi gerieji angelai.

    Po krikšto grįžome į tą pačią sodybą. Įvažiavus į kiemą reikia visiems garsiai pasakyti, kokį angelą sargą parinkom mažylei. Tada pirmąją taurę kelia krikšto tėtis, sveikina krikšto mamą, ji - kūdikio tėtį, o šis - mamą. Ir tik tada gali vaišintis seneliai ir visi svečiai.

    Labai džiaugiuosi, kad mūsų Gustutės krikštynos buvo linksmos ir turiningos, visi svečiai liko nustebinti ir sužavėti.

    Mama Virginija

    Mamos_Žurnalas