Pagalvojau, kad nebeliko nerealiu svajoniu :( Kai prisimenu savo paauglyste, tai kol uzmigdavau tiek daug prifantazuodavau. O dabar tik atsigulu ir nuluztu, jokiu vaizdu, jokiu nerealiu svajoniu bei noru... ir minciu mazai liko. O jusu svajones dar gyvos, o gal mokate atgaivinti ta sugebejima svajoti?
Gal as cia senstu.....:(
na as tikrai nemazai pasvajoju,ypac kai buna sunku,kai uzgriuna kokios problemos,apie ivairias keliones taip pat pasvojoju:))
Manau kad svajoju gana nemazai, bet visad stengiuos savo svajones igyvendinti :)
anksciau labai daug,o dabar jau nebe,nes tam nei laiko,nei noro yra,prisisvajoji,o veliau ir gyveni tik vien svajonem
manau kad daug :)
kartais is nevilties svajoju:)daug>>>>)
Aš labai didelė svajotoja, bet dažniausiai gaunasi priešingai, nei svajoju:((
Vaikystės svajonės buvo labiau "skraidymas padebesiais". Kiek visokiausių nerealių dalykų buvau prisigalvojusi :) O dabar, jau jei ir svajoju, tai iki tam tikrų ribų, puikiai suvokdama savo galimybės ir ateities perspektyvas. Na, ir beabejo, dėl savo vaikučių ateities, tai savo svajonių neriboju :) Linkiu jiems tik pačio geriausio...
Pasvajoju dar ir kaip ;-) tik svajones realesnes, nei tada kaip vaikas budama svajodavau..
kaip kada, bet dazniausiai gyvenu realybeje:)
as labai daznai pasvajoju kaip atrodytu mano namas,tai nereali svajone,bet kadanors gal teks jai issipildyti... svajoju kaip mazoji lakstytu kieme,pora auksaspalviu retriveriu prie namo ir burys draugu kepanciu saslykus kieme...mmm... kaip butu gera...
iirina
Yuki
ABMamyte
iinnggaa
trejetukas
Imbiere
ervijota