Atsakymai

  1. 10

    rimtas klausimas, Rimrem...šiuo atveju aš amžinose diskusijose su savimi. Mūsų šeima nebuvo itin tikinti, gal labiau iš mamos pusės giminės laikėsi kai kurių tradicijų, o iš tėvo - visi ateistai. Pas mus šeimoje irgi buvo pasirinkimo laisvė - niekas nieko nevertė, jei kildavo klausimas - atsakydavo. Mane pačią pakrikštijo tik mamos giminių dėka. Niekad į tai rimtai nežiūrėjau...Kai buvau mažutė, kalbėdavausi su visais medžiais, upėm ir jūra, jai ir buvo skirtos visos mano vaikiškos maldelės ir prašymai, šiaip jau - ne tik vaikystėj taip darydavau...Tai kaip ir pagonė kokia gaunuosi :) Po to teko studijuoti religijų istoriją , dar daugiau painiavos ir neaiškumų pasidarė. Nesakau, kad netikiu. Tikiu, tik nevaikštau nei į bažnyčią, nei laikausi kokių tradicijų...Na, Kalėdos ir Velykos, manau, seniai iš tų rėmų išlipo...Būna, kartais tiesiog pajaučiu, kad TURIU užsukti į mažą kokią, atokią bažnytelę, kad pabūčiau visiškoje tyloje, kitokioje nei visur, su savim, kaip sakau "einu pasikalbėti - su savim ir su Dievu". Tos vietos savo aurą vis tik turi. Tai taip ir kalbamės kai kada ten, kai kada kitur - esu tos nuomonės, kad jei Dievas yra, jis mano maldas ir mintis visur girdi, ne tik bažnyčioje. O klausimų vis dar pilna, ir kuo toliau, tuo labiau. Kuo daugiau sužinai apie visas religijas, tuo aiškiau, kad jos visos apie tą patį kalba. Kur kas blogiau, kai viduj sėdi mažutis cinikas ir nihilistas ir visa tai vertina iš savo pozicijų...Turbūt neverta čia gilintis, kokios jos :) Vaikutį vis tiek norėsiu pakrikštyti. Abejonės daro savo :)

    Lolita

  2. 9

    Tikiu i Dieva, visada norejau susituokti baznycioje ir savo leliukus krikstyju ne tam kad turetume proga taip sakant pagerti, bet todel kad mano maziukai butu globojami ir saugomi. Mano kai mamos pareiga auginti savo vaikus krikscioniskai, o vaikuciai uzauge patys gales rinktis tolimesni savo kelia. O kas del baznycios, joje galima sakyti nesilankau, tikiu Dievu sirdyje ir man to uztenka.

    jurgitux

  3. 8

    Nors sako apie politika ir tikejima nevalia klausineti, bet kad jau paklausei, tai atsakysiu :). I Dieva tikiu, bet nesu praktikuojanti krikscione. Gal del to, kad nuo vaikystes isiskiepijo baime Dievui ir iki siol isliko toks priesiskumas. Bet tikrai yra daug dalyku, kuriu galima tik pasimokyti (pvz. 10 Dievo isakymu, Sv.rastas). Siuo metu mano poziuris toks, kad Dievas yra, tik kiekvienas mes ji skirtingai suprantame ir priimame. Ir tikiu, kad laimingesni tie zmones, kurie tiki, nes gauna peno dvasiai.
    O mano vaikas pats pasirinks savo kelia. Zinoma, tikrai nuvesiu i baznycia, supazindinsiu su sventemis ir apeigomis (bent jau kas yra Kaledos, Velykos, pasninkas ir pan.).

    Ausra

  4. 7

    Taip,as tikiuo Dieva.Bet netikiu baznycia.Kaip institucija.Nes man patinka ateiti i baznycia,kai norisi ramumo,sventumo,bet nepatinka,kad kazkas nusprende,kad noredama pabendrauti su Dievu,turiu bendrauti per tarpininka,tai yra kuniga.Ypac dabar,kai ju reputacija yra tokia sutepta...Ir tas celibatas kvailas dalykas,juk taip ar taip kunigai gyvena su moterimis,kai kurie net ir vaiku susilaukia.O dar baisiau kunigai-pedofilai!Kazkodel neturiu jokio noro jiems pasakoti savo nuodemiu.
    Cia girdejau is vieno zmogaus,bendraujancio su kunigais,kad jie per baliukus aptarineja zmoniu ispazintis.
    Kaip bebutu,ruosiuosi krikstyti savo vaikuti ir auginti ji krikscioniskai.Bet,jei nenores,tikrai netempsiu jo i baznycia...

    rimrem

  5. 7

    Tikiu Dievu,taciau baznycios nelankau.Turiu Dieva sirdyje ir pasikalbu su juo viduje.Manau ne tiek svarbu tas ejimas i baznycia,kiek tai ,ka tu darai gyvenime,kaip elgiesi kasdien ,ka galvoji,ka sakai ir ka darai,kad neiskaudintum kitu,o kad skleistum geri ir siluma aplink save.galbut baznycioj lengviau susikaupti,melstis,kita energetika,taciau,as manau,kad Dievas yra visur.Paprasti dalykai yra dieviski,tik ne visi juos mato.Vaikai dar priima pasauli su nuostaba,bet dauguma suaugusiu sumaterialeja.

    vilem

  7. 6

    As tikiu, bet i baznycia retai einu. Juk galiu ir namie pasimelst dieviui. O vaika aukleju krikscioniskai. Beja maniskei labai patinka baznycioi, mes kai einam kur pro baznycia visada praso kad uzeitume. Labai juokingai vadina ja ( baznycyja). :)))))

    kristulele

  8. 6

    tai gan sunkus klausimas, i kuri uztektu ir atsakymo taip arba ne, bet yra bet, pvz: kai zmones zusta ir netenka namu del gamtos stichiju, kur buna Dievas, kai zmones zudo zmones, kur jis tada? Sakoma, kad Dievas mums siuncia isbandymus tam, kad sustipretume, bet kartais tie isbandymai ir priveda zmogu prie mirties, taip, kad as nezinau, kartais tikiu, o kartais galvoju kodel nepadeda kai to mums labiausiai reikia... Kunigai, Dievo tarnai, kaltinami pedofilija, baznycios vardas menkinamas ir zeminamas...
    Didzioji musu jau pakrikstyta mazaja irgi krikstysim, mokau ir mokysiu gyventi pagal 10 Dievo isakymu, tik nemokysiu, kad gavus per zanda reikia atsukti kita... I baznycia man patinka nueiti, bet nepatinka, buti tiek kiek privaloma, megstu truputi pabuvus iseiti arba isvis ateiti ne per misias...

    neringa1981

  9. 5

    mes su vyru nesam per daug tikintys, bet baznycioj tuokemes :) nesakau kad visai netikiu... bet baznycioj as retas svecias :) o lelius dar per mazas kad ka suprastu :)

    kristale

  10. 5

    tikiu Dievu, bet tokiu koki suvokiu pati, o ne tokiu koki man bando primesti baznycia. o pastaroji mano akyse jau seniai yra kritusi, ka jau bekalbeti apie nusipenejusius kunigus, kazka bandancius aiskinti apie pasninka! o dar kai religija virtusi fanatizmu isvis pikta darosi.

    as uz nuosirdu tikejima, o ne kazkoki akla vergavima nezinia kieno sukurtoms dogmoms.

    Juoja

  11. 4

    na i baznycia vaziuojam kiekviena (beveik) sekmadieni, na o del tikejimo tai tox idomus dalykas gaunas, negaliu teigti kad netikiu, bet ir kad tikiu nera teisybe... :))) manau as vis dar svarstau siuo klausimu...

    poolman