Ar mes pavydzios? Ar esam valdingos? Ar ribojame antrosios puses laisve?
As esu, galima sakyti, nepavydi... kazkaip esu tokios nuomones, kad jei zmogu myli, juo pasitiki ir nevarzai jo laisves. As vyra isleidziu ir su draugais bare pabut, biliarda pazaist, pazvejot, nelakstau paskuj, vyras tuo paciu atsako. Grize pasikalbam, iki santuokos turejom draugystes laikotarpyje turejom savus draugus, ir jie liko... Nemanau, kad vyrui butu idomu su manimi eiti pas drauges, kai suplanavusios pasikalbeti apie moteriskus dalykus, kaip ir man neidomu, kai vyrai kalbasi apie masinas, buvusias moteris... Tai buvo jo gyvenimas..... Pas bendrus draugus einame kartu, daugeliu ju bendraujame seimomis... Manau, pavydas nestiprina meiles, o tik griauna, kai yra pasitikejimas ir supratimas, viskas imanoma.... Musu seimos vertybe pasitikejimas ir pagarba...

kristulele
ievutek
Benikiux
vilem
ausra2
ernestulea
popkorne
iirina
dzionike