As turiu staforsyra ir i musu seima atejo musu dukryte, bet pirmas gyventojas yra suo. Ir dabar labai bijau del mergaites, kad suo nieko jai nepadarytu, neleidziu jo i kambari, nors pries tai jis miegodavo su mumis lovoje. Dabar gaila sunio ir baisu del vaikucio.
bent jau man.. kovinis suo ir kudikis nesuderinami dalykai.. uz suni niekada negali garantuoti, kas jam gali saut i galva.. jei tureciau toki suni, gimus vaikui iskart atiduociau kam nors..nerizikuociau vaiko gyvybe..
as labai myliu suniukus na turejom mes tik boksere kalyte ji labai milejo vaikus nieko neprileisdavo prie vaikelio t.y. svetimu zmoniu o del kovinio nieko negaliu pasakyt gaila suniuko jis jauciasi atskirtas nuo jusu gal del visa ko jei galetumet kokiems artimiems zmonems auklet atiduot na mociutem seneliam jis jausis ne taip nuskriaustas
Mes turejome staforsyra, buvo mielesne uz katina, labai protinga, bet pastojus visgi nusprendeme atiduoti. Kad ir kaip butu buve gaila, visgi nenorejau nei trupuciu rizikuoti savo vaikeliu.
Jau vien tai, kad jums baisu del vaiko, o ir suns gaila, as sakyciau, kad reiktu pasirupinti, kad suni augintu kiti. Kam bereikalinga itampa namuose?
Tiesa, as pati niekada neturejusi suns, todel mano nuomone gali buti subjektyvi. Bet kazkada norejau ir siek tiek domejausi. Tik mane atgrase tokios istorijos. Karta mano kolege atejo i darba su gera melyne ant krutines. Sake, suo puole. O ji su suniu lanke sunu mokykla. Treneris paaiskino, kad kartais jaunas suo nori isbandyti savo valdzia, tokiu atveju reikia ji "nusodinti" jega. Dar ziurejau laida, kur viena moteris pasakojo koks nuostabus ir geras jos suo, o pati su tokiu randu prie akies. Tai zurnaliste neistvere paklaususi kas cia per randas. Pasirodo, tas nuostabusis suo gyne ja nuo plauku dziovintuvo ir netycia gribstelejo.
Gal mano baimes ir perdetos, bet jei nesi tikra kaip Liuka, tada geriau nerizikuoti.
viskas normaliai su tais koviniais šunimis. Jei šuo gerai prižiūrimas,mylimas ir elgiamasi su juo lyg su šeimos nariu,tai patikėkit-šuo tampa vaikelio draugu. Pas mane auga amerikiečių pitbulė kalytė,jai 6metai,vaikučius labai myli,aplamai ji labai švelni,tik kad grasinamai vien veislės pavadinimas skamba.
Maniškė išpradžių nelabai patenkinta buvo atsiradusiu nauju namų šeimininku,tačiau mes pratinom.Davėm pauostyti iš pradžių mažylio rūbelius,po to leidom vis arčiau prieiti prie vaikučio ir kai įsitikinom,kad negresia joks pavojus,davėm apuostyti lelių....
kažkaip baisiai skamba, kovinis šuo su vaiku,negali žinoti kas šuniui šaus į galva,gali ir iš pavydo keršyti,kad visa meile vaikui atiduodama.
na manau, vaikelis svarbiau, o kas jeigu...
turejom rotveileri, neprisileido maziuko, teko atsisakyti.db turim vilka ir pekiniuka.vilkas labai myli nors per daaug neleidiu zaist su suniu bet kai kieme zaidzia tai labai sutaria, nes vilkas yra lankes sunu mokykla, gal todel labai protingai elgias su aiku, pasitraukia jei vaikas eina, ir t.t..o pekiniuka laikom kambaryje, ji mazyte nuo mazu dienu abu kartu, tai labai saugo vaikuti, nieks nepaliest negal mazojo...nors man tai labai nepatinko net mintys suo kambaryje, kazkaip vaikas mazas ir dar suo....bet db kai vaikas paauges viskas gerai
na kaip as buvau niescia mano suo labai mylejo mano pilva jis prieisglauzdavo prie jo uzdedavo savo galva ir klausydavo kaip leliukas spardosi niekada neuzsokadavo ant manes kaip su pilvu buvau ir vedziodavau ziema as ji ir netemdavo manes tai sakau gal ir mano veikuti jis pamils,nors dabar jis nelenda prie jos nors su vezimuku palieku kieme o jis lasto aplink ir nelenda
storfarsyra atidavem neramu kazkaip buvo abiem su vyru kai paaugs didesne isigysim vel suni:)
kristale
Dale
jurgitux
Ausra
Liuka
staponkute
neringa1981
ernestulea
Estėja
dzionike