Numirė dievobaimingas žmogelis, kiekvieną sekmadienį ėjęs išpažinties, nepadaręs nė vienos nuodėmės. Pateko jis į rojų, šv.Petras priėmė, išskyrė jam kambarį.
Iš ryto šv. Petras pusryčius atnešė - bandelę ir stiklinę kefyro. Žmogelis pavalgė. Nutarė pažiūrėti, kaip ten pragare. Ogi ten balius didžiausias, stalai nukrauti, visi kemša.
Atėjo pietų metas, šv. Petras vėl atnešė jam bandelę ir stiklinę kefyro. Vėl pasižiūri – ogi pragare stalas švediškas, stalas suomiškas, stalas daniškas...Vėl visi baliavoja.
vakarienei šv. Petras vėl bandelę ir kefyro stiklinę. Žmogelis neištvėrė:
-Klausyk, šv. Petrai, kodėl man vien kefyras ir bandelės? Aš pasižiūriu į pragarą, klausyk - taigi ten stalai nukrauti, visi baliavoja...
Šv.Petras pradėjo juoktis:
- Tu ką, manai, aš dėl mūsų dviejų pietus virsiu?
Irma