Kokiais atvejais pateisintumet nestumo nutraukima?
O gal niekada tam nerastumet be pateisinamos priezasties?
O gal niekada tam nerastumet be pateisinamos priezasties?
Visiskai pritariu Ausrai... ir as nesu tokia stipri, kad galeciau atimti gyvybe, tikriausiai visa gyvenima ir gyvenciau su tuo persekiojanciu skausmu, o gal nereikejo :(... nesmerkiu kitu, cia kiekvieno apsisprendimas, bet paciai butu sunku ir po to jau negaleciau buti laiminga :(
Visiškai nepateisinu abortų tik tokiais atvejais, kai jie moteriai pasidaro kasdienybe. O kitais atvejais, tai ne man smerkti moters apsisprendimo, kadangi aš nežinau jos gyvenimo ir to elgesio priežasčių.
O teorijoj tai mes visi mokam būti laaaabai moralūs ir sąžiningi.....
Man kažkaip atrodo, kad kiekvienas atvejis individualus ir diskusija čia ypač sudėtinga. Aš nesmerkiu moterų, kurios pasidaro abortus, nes net neįsivaizduoju savęs jų vietoje.
Man tik nesuprantamas ir nepatinka požiūris, kodėl kai kurios moterys galvoja, kad jei gyvybė mažutė ir nematoma "plika akimi", tai ji lyg netikra. Net jei daraisi abortą turi turėti drąsos prisipažinti, kad darai baisų dalyką, o ne kažkokį kasdienį poelgį.
vieninteliu atveju pateisinciau - jei grestu didelis ir nepataisomas apsigimimas. nes taip kankintusi pats vaikutis ateityje. arba nestumas keltu maksimalia rizika motinos gyvybei, o taip pat ir vaiko.
isprievartavimo atveju tikrai pateisinciau,nes jei merginai matant ta vaikiuka visad pries akis bus tie ziaurus prisiminimai ir jo del to nekes,tai kam tada gimdyti,o del apsigimimu tai labai gali apsirikt,nes ne visi atvejai buna 100% kaip pasako gydytojai
O as buciau labiau linkusi sutikti su Elegancija. Ne vien apsigimimai gali buti priezastimi. Smerkit mane kiek tik norit, bet as 19 metu dariausi aborta. Buvo toks laikas, kai mama ismete mane is namu, pavaziavo jai stogas nuo alkoholio, glaudziausi pas drauges mama apie puse metu, mokiausi ir dar dirbau sioki toki darbeli, uz kuri reikedavo atlyginimo maldaut ir siaip labai nelaiminga jauciausi. Ir ant savo 19-to gimtadienio pastojau. Tai ar man reikejo ta vaikuti pasilikti tokiomis salygomis? Pati vos gala su galu suduriau, nuosavu namu neturejau, gimines nepadejo, o tik vaidino labai rupestingus, tame miestukyje, kuriame gyvenau, tokiai jauniklei buvo be sansu rasti darba ar kazkoki normalu busta. Tai ar reikejo man toki dideli nieka vaikuciui pasiulyt? As manau, kad ne.
Pritariu daugumos nuomonei, kad tik ligos ar apsigimimo atveju pateisingiau nestumo nutraukima. Nors baisu apie tai ir pagalvoti :(
tikrai jei suzinociau, kad vaikas apsigimes nutraukciau nestuma....tokiems zmonems musu visuomeneje labai sunku...o ju tevai (bent as) jausciau kalte, kad negali duoti to , viso ko geriausio, pilnavertiskumo...
na tikriausiai ir as pateisinciau tik del to jei vaikas apsigimtu labai.
pamaciusi ka parase ernesta pati susimasciau ir galbut paeisiu savo nuomone manau irgi padarycia ta ji vaikas butu labai apsigimes