neimanoma:)
pilvuka ir pasikalbek mintyse su vaikeliu,isivaizduok,kad jau laikai ji ant ranku,o jis sveikas ir grazus.Buk isdidi-tu juk busima mamyte.
Jei lenda bjauri mintis i galva,vyk ja salin.Turi dziaugtis ir laukti savo maziuko.Sekmes.
neimanoma:)
Manau,kad reiktų pasakyti gydytojui,kad išrašytų kokios nors arbatėlėe.
Manau tai apsaugine moters reakcija. As irgi nestumo metu pradejau bijoti ypac skausmo. Negalejau net pas manikiurininke ramiai nueiti, nes sededavau visa isitempusi, kad tik ko skaudziai nepadarytu :). Bet vis tiek eidavau :).
Tik nemanau, kad reikia blogas mintis vyti i sona, nes jos tada dar labiau prilimpa :). Geriau pripazinti sau: "as bijau, kad vaikeliui nieko neatsitiktu, bet tai nereiskia, kad atsitiks". Bent jau man tai padedavo. Daugelis pazistamu net stebejosi, kaip as galejau iki pabaigos vairuoti, kaip galejau riztis tolimai kelionei (~9 val.skrydzio lektuvu), kaip nesidariau genetiniu tyrimu del apsigimimu, nors gimdziau jau ne pirmoje jaunysteje, ir pan. Pagalvodavau, kad visko gali nutikti, ir daugiau galvodavau apie teigiamus dalykus. Tad gerai Vilem patare daugiau galvoti apie tai kas grazu. Ir tai pasidarys iprasta, ir nebeliks vietos baimei :)
Aš ir neštumo metu buvau baikšti ir dabar likau. Šiaip irgi esu bailė. Pavyzdžiui, nežmoniškai bijau skristi lėktuvu, bijau greičio ir aukščio. Ir nelabai man kas padeda, galiu tik pasistengti negalvoti ir su savim stengtis sutarti (priimti save tokią, kokia esi):)
man irgi nestumo metu lindo i galva visokios mintis,dazniausiai susijusios su tuo kad vaikeliuj bus kazkas negerai,bet stengdavaus vyt lauk tokias mintis.
dabar turiu grazia,sveika dukryte:)
Nuteik save kuo ramiau ir galvok tik apie tai, kad viskas grazu ir gerai, ir kad tos tavo baimes visai nepagristos. Man kazkaip neteko su jokiomis baimemis susidurti, tai ir neisivaizduoju, ka reiskia del visko bijoti.