vaikui 8 menesi, laukiu antro vaikelio, kai reikes eiti su antru i dekreta dar reikes su pirmu buti metus, ar reikia rasyti darbe prasyma dekretiniu?ar reikia vel i sodra nesti ta lapa, ir ar ar vel sumoka 3-4 atlyginimus :)))???gal kam buvo taip?
aciu uz atsakymus
Motinystės pašalpa skiriama ir mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.
Motinystės pašalpa skiriama, jeigu:
•išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas;
•asmuo yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu*;
•dėl nėštumo ir gimdymo atostogų nedirbo ir prarado darbo pajamas;
•nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos darbo laikotarpiu arba apdraustoji atleista iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui;
•pirmajai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
•arba neįgijo nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes:
oyra iki 26 metų amžiaus ir nurodytu laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapote apdraustąja, neviršija 3 mėnesių;
onurodytu laikotarpiu buvo pareigūnė, profesinės karo tarnybos karė ar statutinė valstybės tarnautoja (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2punktą), ir pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki tapo apdraustąja neviršija 3 mėnesių.
•į „Sodros“ teritorinį skyrių su prašymu skirti motinystės pašalpą kreipėsi ne vėliau kaip per 6mėnesius nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.
*Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio MMA suma (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos). Gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu jie yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpas, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Laikoma, kad asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės pašalpai gauti, jei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius. Stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.
Tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.
Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi darbo Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse laikotarpiai, kurie patvirtinami šių valstybių kompetentingų įstaigų išduota E104 formos pažyma (arba atitinkamu struktūrizuotu elektroniniu dokumentu).
Motinystės pašalpos apskaičiavimas ir mokėjimas
Motinystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.).
Kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis ir/ar darboviečių pateiktas pažymas* (žr. dalyje Dokumentai).
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2011 m. sausio mėn., kompensuojamais uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-11-30 gautų draudžiamųjų pajamų.
Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Minimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 4 dydžių suma.
Motinystės pašalpa mokama už darbo dienas. Ji išmokama iš karto už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.
Atkreipiame dėmesį, kad tos motinystės pašalpos gavėjos, kurių nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis apima dviejų skirtingų metų mėnesius, gali pasirinkti, kaip turėtų būti išmokėta motinystės pašalpa – visa iš karto ar dalimis. Pastaruoju atveju, pašalpos dalis už laikotarpį iki gruodžio 31 d. bus išmokėta iki gruodžio 31 d., o dalis už laikotarpį nuo sausio 1 d. – po sausio 1 d. Savo pasirinkimą asmuo gali pažymėti prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo formoje.
Pasirinkus visos motinystės pašalpos išmokėjimą iš karto, apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu išmokos dalį už kitų metų mėnesius, nebus pritaikytas neapmokestinamas pajamų dydis. Permokėtą mokestį pašalpos gavėjai galės atsiimti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikę tų metų metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pasirinkus pašalpos išmokėjimą dalimis, pašalpos dalis už kitų metų mėnesius bus išmokėta pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Motinystės pašalpos mokėjimo trukmė
Motinystės pašalpa mokama:
•už 126 kalendorines dienas (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių);
•komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų;
•už 56 kalendorines dienas po gimdymo, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas;
•už 70 kalendorinių dienų po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas.
Moterims, pagimdžiusioms 22 – 30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama:
•už 28 kalendorines dienas po gimdymo;
arba
•už 126 kalendorines dienas po gimdymo, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau;
•komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.
Moterims, pagimdžiusioms 22 – 30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.
Apdraustajam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.
Nuo 2011-01-01 motinystės pašalpa mokama įvertinus pašalpos gavėjo draudžiamąsias pajamas, t.y. jeigu apdraustasis motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis mažesnis už motinystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Mokant pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
Kreipiantis dėl motinystės pašalpos skyrimo pasirinktam Sodros teritoriniam skyriui reikia pateikti:
•prašymą skirti pašalpą (gali būti pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/ (turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu), pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba atsiunčiamas paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos);
•Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), išskyrus asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal individualios veiklos pažymą. Darbdavys šį pranešimą gali pateikti per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS) arba užpildęs popierinį dokumentą – Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP–SD);
•duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama motinystės pašalpa. Atkreipiame dėmesį, kad prašymuose dėl pašalpų ir išmokų skyrimo turi būti nurodomi sąskaitų numeriai arba kortelių sąskaitų numeriai (kuriuos sudaro 20 simbolių: LT ir 18 skaitmenų), o ne kortelių numeriai. Nurodžius tik kortelės numerį (16 simbolių) pašalpų sumos nebus įskaitomos;
•prašymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo (gali būti pildomas „EGAS“ sistemoje, atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės „Apdraustųjų portalo“ srities „Paslaugos“). Jeigu asmuo turi teisę į papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD), ši teisė turi būti pagrįsta atitinkamais dokumentais: vaikų (įvaikių) gimimo liudijimais, pažyma iš mokyklos, jeigu vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi dieninėje bendro lavinimo mokykloje, invalidumo pažymėjimu, darbingumo lygio pažyma ir pan. Šių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu juose nurodytų asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
•darbdavio pažymą* apie nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taikytą NPD, išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą (jei nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos ne nuo pirmos mėnesio dienos);
•jeigu nėštumo ir gimdymo atostogos prasideda iki 2011-02-01 - darbdavio pažymą* apie 2009 metų draudžiamąsias pajamas tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras),
•jeigu moteris atleista iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, papildomai reikia pateikti dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo, potvarkio, darbo sutarties nuorašus) – jeigu duomenų apie atleidimo pagrindą nėra Registre;
•mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (nesukakusiems 26 metų apdraustiesiems) arba pažymą apie pareigūno, profesinės karo tarnybos kario ir statutinio valstybės tarnautojo tarnybos pabaigą – jeigu kreipiasi neįgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apdraustasis asmuo;
•jeigu kreipiamasi dėl motinystės pašalpos padidinimo gimus daugiau negu vienam vaikui (dvynukams, trynukams ir t.t.), pateikiami vaikų gimimo liudijimai.
* Darbdavys šią pažymą gali pateikti per EDAS, kuriame galima rasti rekomenduojamą pažymos formą. Pažymoje turi būti nurodyta:
•darbovietės pavadinimas,
•apdraustojo vardas ir pavardė,
•asmens kodas arba socialinio draudimo numeris,
•priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis (apie kurias duomenų draudėjai dar nėra pateikę),
•taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje.
Dokumentus, patvirtinančius atitinkamą civilinės būklės aktą (gimimo, santuokos liudijimą) reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nurodytų duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Draudėjas pašalpų skyrimui reikalingą informaciją gali pateikti per EDAS siųsdamas elektroninį dokumentą – Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP–SD), pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu arba užpildęs popierinį dokumentą (forma NP–SD) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi dienos (Pranešimų pildymo, pateikimo ir tikslinimo tvarka nustatyta Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 73 – 3728)).
Asmenims, dirbantiems tik pagal autorines, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei savarankiškai dirbantiems asmenims, Pranešimas dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) nepildomas. Jeigu toks asmuo dirba ir pagal darbo sutartį, formą NP-SD darbdavys pildo bendra tvarka.
Motinystės pašalpa ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą.
Prašymo skirti motinystės pašalpą forma
Prašymo skirti motinystės pašalpą forma taikoma,
kai teisė į pašalpą atsiranda 2011-07-01 ir vėliau
Prašymo dėl NPD taikymo forma
Prašymo išduoti pažymą apie išmokėtas išmokas forma
Prašymas dėl asmeninės sąskaitos pakeitimo
Savivaldybių kodai
*******************************************************************************
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Rūšis: Aktuali redakcija Numeris: IX-110 Data: 2010-12-22 Kalba: Lietuvių
Publikavimas: Statusas: Aktuali 2011-01-01
2010-12-23 Teisės aktą priėmė - Lietuvos Respublikos Seimas >>
Susiję dokumentai Vertimai
Word 2003 dokumentas
Eurovoc 4.2 terminai: laikinojo nedarbingumo išmoka, liga, motinystės pašalpa, socialinė apsauga, socialinio draudimo išmoka, sveikatos draudimas, vaiko priežiūros atostogos, vaiko priežiūros pašalpa
Nauja paieška Jūsų pasiūlymai ir pastabos
Versija spausdinimui
________________________________________
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 111-3574
Neoficialus įstatymo tekstas
Įstatymo aktuali redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.
2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma, pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos.
4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.
6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis).
7. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. X-1400, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-173, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu
1. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.
2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodyti asmenys, išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis.
3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami ligos, profesinės reabilitacijos, motinytės, tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms.
4. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Asmenys, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje išvardyti asmenys apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-1400, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-173, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)
5 straipsnis. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės
(tėvystės) socialinio draudimo pašalpos
1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos.
2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:
1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;
2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;
4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;
5) vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
6) vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (toliau – vaiko priežiūros atostogos), dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;
7) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.
3. Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus):
1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo;
3) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis dveji metai.
3 punkto redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
3) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai.
4. Profesinės reabilitacijos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.
5. Asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pašalpos skiriamos šiais atvejais:
1) motinystės – pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;
2) tėvystės – vieną mėnesį nuo vaiko gimimo;
3) motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis dveji metai.
3 punkto redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
3) motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis vieni arba dveji metai.
6. Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikę nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą (šio straipsnio 5 dalies 1 punktas), prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą (šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai), – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos. Šioje dalyje nurodytiems asmenims tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko gimimo diena, o vaiko priežiūros atostogų diena – kita diena po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. X-1672, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)
Nr. XI-1245, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
6 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis
1. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.
2. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
3. Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.
4. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ši pašalpa skaičiuojama taikant pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, šios pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos pašalpa skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.
5. Kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.
5 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų keturių dydžių sumos.
6. Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-639, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-34 (2010-01-05)
Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)
Nr. XI-1245, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)
7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti
1. Ligos, profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.
2. Neteko galios nuo 2006 m. liepos 1 d.
3. Neteko galios nuo 2005 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
ANTRASIS SKIRSNIS
LIGOS PAŠALPA
8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
2. Ligos pašalpą turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą nustatyta tvarka ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.
3. Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti apdraustieji, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
4. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo dieną, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.
5. Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis (šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), jeigu jie turi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais.
6. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-173, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo
trukmė
1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio
2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.
2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
4. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmą nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
5. Apdraustiesiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir įgijusiems teisę gauti ligos pašalpą, ligos pašalpa mokama nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
Nr. X-1672, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-237, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)
Nr. XI-981, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)
10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti
mokėjimo trukmė
1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, arba motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-237, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)
11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu
mokėjimo trukmė
1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.
2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose,
teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo
trukmė
1. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.
2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu
1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.
2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12 straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.
14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis
1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
3. Ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
4. Ligos pašalpa sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
5. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
6. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. X-1672, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
Nr. XI-237, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)
Nr. XI-981, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)
15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama
1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:
1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1419, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
TREČIASIS SKIRSNIS
MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu
1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
2. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.
3. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi apdraustieji, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
4. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
4 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
4. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.
5. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
Nr. IX-1333, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)
Nr. IX-2483, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. X-1788, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu
mokėjimo trukmė
1. Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo.
2. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės pašalpa mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo.
3. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.
4. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.
5. Apdraustajam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis
1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Jei gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.).
1 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį.
2. Jeigu apdraustasis motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis mažesnis už motinystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Mokant motinystės pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Motinystės pašalpa ar jos dalis apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
181 straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą
1. Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:
1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo;
3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
2. Teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.
3. Teisę gauti tėvystės pašalpą, tėvystės atostogų laikotarpiu taip pat turi apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
18(2) straipsnis. Tėvystės pašalpos mokėjimo trukmė
Tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis
1. Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
2. Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis mažesnis už tėvystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Mokant tėvystės pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Tėvystės pašalpa ar jos dalis apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą
1. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:
1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį;
3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
2. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.
3. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą taip pat turi tie apdraustieji asmenys, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
4. Jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, jam mokamos abi šios pašalpos. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
4 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
4. Jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, jam mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
5. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą.
6. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.
7. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3 dalių reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.
6 ir 7 dalių redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
6. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma motinystės (tėvystės) pašalpai, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.
7. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3 dalies reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma motinystės (tėvystės) pašalpai, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1333, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)
Nr. IX-2483, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. X-1618, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)
Nr. X-1788, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė
1. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai.
1 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
1. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai.
2. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos.
3. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties dienos.
4. Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės pašalpą, motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Nr. X-1205, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
Nr. X-1339, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)
21 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis
1. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms.
1 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:
1. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio,
Viska reikia daryti taip pat analogiškai kaip ir su pirmuoju vaikeliu. :)
Viska reikes daryt ta paty,kaip daret su pirmu vaiku,ismokas antram vaikui skaiciuos is to DU kaip ir pirmam,tik gausit ne ta paty,nes procentai pasikeite (cia as apie VPA).
na sita as ir pati matau sodros puslapyje, tiesiog norejosi trumpo konkretaus atsakymo
man irgi taip pat buvo.tai reikia viska daryti taip pat kaip ir su pirmuoju. aisku gausi ir tuos pinigelius kur uz 3-4 menesius.
o ir sodra sumoka tiek pat?as taip isivaizduoju, kad ir dekretines skaiciuos nuo mano atlyginimo antram vaikui
Anonimas
Jolka123
lolita24
avijada