Truputėli gal jau ir pavargome nuo kasdienybės.
smagu ir papokštauti.
Svarbiausia gera nuotaika nieko nekainuoja.
kai prie nieko nera prisirises ir nekuria iliuziju, negyvena praeitim ar ateitim, kai jam uztenka tai ko turi. Troskimai daro zmogu nelaiminga.
Manau pirmiausia pinigų turi būti(turiu omeny sakykim šeimos pajamas)tiek,kad jų užtektų pilnai pragyvenimui.Kad nereiktų galvot ar ištempsim iki kito atlyginimo,ar tuo labiau pergyvent iš ko pasiskolint,kad prasisukt iki galo o po to kaip tas skolas atiduoti.Dar tų pinigų būtinai turi likt bent minimalioms pramogoms(juk net išvykai į gamtą pinigėlių reikia).O tada jau viskas priklauso nuo žmogaus siekių,troškimų,be abejo,sveikatos.Taip gal pinigai ir neatneša laimės,bet jei jų truks pastoviai,tai temdys bet kokią laimę,tikrai.Gal būt tikiu,kad per daug pinigų tikrai gali susukti galvą ir daug ką sugadinti.
Nors [url=http://kku.lt/naudinga/vartojimo-kreditas/] vartojimo paskola [/url] įsipareigojimas kurį reikia gražinti dalimis, tačiau gauti pinigai tikrai padeda įgyvendinti tikslus. Tuo metu jautiesi laimingesnis ens gali įgyvendinti savo tikslus.
Ne kuno jega ir ne pinigai atneša žmogui laimę,o teisumas ir didi išmintis.
Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save
tempdama didelį lagaminą.
- Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nuzvelgė
lagaminą.
- Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko
aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą
bobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais
jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino
ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
- 164 tukst. dolerių. – atsako senoji.
- O!!!
- Taip, 164 tūkst. grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir ji jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? – stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui lažinames iš 25 tukst. dolerių, kad pas jūsų kiaušiniai paplokšti, – siūlo bobule.
- Kaip paplokšti, – juokiasi prezidentas, – čia nesąmonė, taip negali buti.
- Lažinames? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkst. dolerių.
- Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tukst. dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai.
- Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti?
- Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia
gali būti, kad taip lengvai 25 tukst. dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes,
atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip
kiaušiniai, nei paplokšti nei ką.
Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykstė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštelninkas virsta antgrindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
- O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkst. dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!
manau zmogus laimingesnis kaip limuzine verikia, nes kaip dvi savaites kazkada valgiau tik dripsnius nesijauciu laiminga neikiek ir nuotaikos niekas nepakelia svajoji tik apie mesytes gabaleli, o dar kaip buvau maza ir neturejom elektros apie puse metu td ir nesijaucia laiminga, bet ir tikiu kad pinigai dideles laimes neatnes jei tu tapsi tokiu zmogum su kuriuo bus neidomu, bet jei man db is dangaus nukristu pora tukstanteliu buciau labai labai laiminga:DDDDD
aellita
Vilmiene
Anonimas
baliutavic