neseniai sužinojau, kad vyras neištikimas. bet pykčiausia ne tai, kad su kažkuo leisdavo laiką, o tai, kad aš viena pati sedėdavau su kūdikiu, bandydavau sutaupyti nors ką, atsisakydama kiek įmanoma ir neįmanoma, o jis tuo metu, kaip dabar išaiškėjo, manimi sutapytas lėšas leisdavo.prašo, kad atleisčiau. nežinau. viskas susimaišė. labiausiai gaila sūnelio.
Štai mano gyvenimiška patirtis sako, kad reikia atleisti. Nebet iš to vyro aplamai jokios naudos nėra. Savo vyrui atleidau neištikimybę. Viskas buvo dar santuokos pradžioj ir tai nebuvo nuolatinė meilužė. Tavo situacija šiek tiek kitokia. Manau mano sprendimas buvo teisingas, nes dabar mes jau 11m gyvenam šeimoje. Auginam du vaikučius ir laukiam trečio :)
O kad vyras nuėjo į šoną, tai nesistebiu. Pagal apklausos duomenis, tik 1 iš 1000 vyrų, yra 100 proc ištikimi savo žmonoms. Taigi, mielosios, prieš kategoriškai rėkdamos, kad niekada neatleisit savo vyrui neištikimybės, gerai pagalvot, nes yra gera patarle: "niekada nesakyk niekada".
Žinai,čia tik tu turi nuspręsti atleisti ar ne,jokie čia patarimai nepadės,gal tik labiau sudrums tau mintis,nes jei dvejoji ir nežinai ką daryti,reiškia,kad nors ir,kaip pyksti ant vyro,bet priimti sprendimą skyryboms tau sunku...Žinai man patinka viena patarlė''Jei atsitiko vieną kartą,tai nereiškia,kad ji pasikartos,bet ,jei tai atsitiko du kartus,tai jis ir kartosis...''Nuo išdavystės nėra nei vienas neapsaugotas,kiekvienam tai gali atsitikt...Išsiskirti visada spėsi,nes tai lengviausias kelias,o va išsaugoti šeimą tai be galo sunku...Gal artimiausiu metu,nieko nedaryk,viską apsvarstyk už ir prieš,nurimk,nors įsivaizduoju,kaip tau sunku...Praeis kažkiek laiko ir tu suprasi ką tau daryti,ar sugebėsi jam atleisti,nes jei kiekvieną dieną galvosi apie tai,pražudysi save su negatyvioms mintimis,būk stipri ne tik dėl savęs,bet ir dėl vaiko...Nesutinku su tokiais posakiais,jei atleistum jam,tai žemintum save,čia ne tu žeminiesi, o tavo vyras pats save pažemino...Ką tu bepasirinktum ,linkiu tau stiprybės,o jos manau,kad tikrai prireiks...
nu joooo.... niekasai man tokie pakabint juos uz vienos vietos i virsu:D sunku pasakyt, dabar as galvoju kad tikrai neatleisciau, bet zinai is sono lengva sneket.. ce yra tavo seima galvok kaip bus tau geriau.. pagalvok ar veliau jis bus istikimas.. ar vel nesusides su ta pacia.. o siaubas kaip liudna kad tie vyrai patys griauna seimas.. turi zmona, vaika ir dar kasko truksta.. kam tada su tokiu gyvent, tegul bega i visas keturias puses, susirasi geresni.. nesizemink tik pries jy.. nu jau as ce kaip visada isijauciau :)))) ziurek pati.. as tai palikciau toki isdavika
neatleisciau !!!!!!!!!!
Oi, tikrai tave užjaučiu.Tikrai tau gerų patarymų davė,bet spręsti pačiai reikės. Sudėk visus pliusus ir visus minusus. Nes kartais protas veinaip galvoja o širdis kitaip jsučia,tai linkiu tau pasiekti viduriuko IR TEISINGO SPRENDIMO. Sekmės.
Pirmiausia pagalvok,ar tau reikia tokio nerimto vyro..Ar sugebesi atleisti iki galo?Ar nebus taip,kad iskilus bet kokiai konfliktinei situacijai,vis prikisi jam neistikimybe ir pati pergyvensi.O tada viskas ir kudikeliui persiduos..bus irzlus..
O nesiskirt vien del vaikucio,tikrai nepateisinama priezastis.Kentesi tu,kentes ir maziukas,matydamas ir jausdamas nesantaika namie.
Tad pasverk visus "uz" ir "pries",manau geriausia iseiti sau ir vaikuciui tikrai rasi..Sekmes.
as linkusi visada suteikti antra sansa,bet nezinau kaip pasielgciau jei taip atsitiktu man,priklausytu nuo aplinkybiu,nuo to kaip viskas isaiskejo,kiek rimtai jis gailisi,ka sutiktu padaryti kad ispirktu savo kalte ir pan.Kita vertus ko gero atleisciau,visgi esam seima,bandyciau turbut ja issaugot,bet santykia pasikeistu ir nebebutu tokie kokie anksciau buvo,o ir pasitikejima jam butu begalo sunku susigrazinti.O dar is kitos puses matyt as pati smarkiai pasikeisciau,kad ir atleisciau pirmenybe butu vaikui ir paciai sau,beto ir jam paciam siukyciau gerai pagalvoti ar jis pasiryzes susigrazinti seima ir ilgai ir kantriai kovoti del tokiu santykiu kokie buvo anksciau:)
Kol taip neįvyko,nieko negali spręsti.Tiesiog tai priklauso nuo aplinkybių.Rodos,kad net negali apie tai galvoti,o esant realiai situacijai,manau,žmogus gali būti neprognozuojamas.Tiktai galvoju,kad vieną kartą žmogus išdavęs kitą,gali išduoti dar ne vieną kartą.Taip kad atleisti ir galvoti,kad tai nepasikartos,tikrai neverta.Manau,kad gali išmokti su tuo susitaikyti,kad išsaugoti šeimą.Bet nežinau,ar aš jam likčiau nuoširdi po tokių įvykių.
na as tai neatleisciau manau,na sunku dabar pasakyt kai taip nera man buve...bet manau jei jau isdeve viena karta tai ir antra isduos,na bet jus jau seima,net nezinau turi ramiai viska apgalvot...sekmes tau!!!!!
Jei tai vis dar išsaugotų šeimą, tai atleisčiau. Bet jei matyčiau, kad nėra prasmės atleisti. Tai..kam vargintis..
trejetukas
debesėlis
kristale
cindy
Deimax
rimrem
rujga
VilmaK
gintairija
Jorkaile