as visada norejau dvieju vaikuciu:)), taip ir yra:)), pirma dukryte, kiap ir svajojau::))), antras sunelis:)))))).labai laiminig mes su vyru.:)))))))))))bet man irgi buvo labai dideles dvejones, kaip, as galesiu, myleti abu vienodai, kaip reiks vienodai, padalinti, demesi, ir visa kita.labai del to bijojau, ir labiau ne del saves, o del dukrytes, kad ji nesijaustu nuskriausta.
ir viskas issisprende savaime, gimus suneliui:)))nesakau,kad, buvo, lengva:(((.is mano puses meile, buvo, beribe, abiem:))))))), tik aisku, ji skirtinga, nes negali visu vaiku, vienodai, myleti, jie visgi, skirtingi, tai juos ir myli skirtingai:))))))))) o ir dukryte, kaip ir visi turbut, vaikuciai,(cai turbtu naturalu, maziau daugiau, rodo, pavyda) tai parode.ir as pasakiau, jei: yra rankyte, 5 pirstukai ir nesvarbu kuri nuskriausi, vistiek man skaudes vienodai, nesvarbu, viresnis, jaunesnis:((((, taip ir su tavim ir broliu.abudu myliu, del abieju, man skauda, sirdele, jei jum bloga:((((, tik dabar man daugiau demesio reikia skirti, broliukui, nes jis maziukas, jam reikai, daugiau mano, ir tecio demesio.bet meile, tai nuo to tau nesumazejo:))))))ir musu seimoj viskas susitvarke.
todel tikrai nebijok:)))))manau, jei tu nori, vyras nori, ir sunelis praso sesytes(ar broliuko), tik pirmyn:)))))))))tikrai dviese augti daug smagiau:))))
as augau viena :((((((, vyras augo, vienas:(((((.o va musu vaikuciai jau ne vieni, tures vienas kita:))))))))))
ievutek