Patarimas mano labai paprastas.
Jei būti santuokoje (kaip suprantu tik dėl vaikų,o ne todėl kad pačiai mielas vyras)
Tai be abejo ,tavo valia tokį gyvenimą testi ir toliau.
Aš skirčiausi,net nedvejodama.
Bet ,jei žiūrėt į tavo atvejį,tai tiesiog vyrą paduočiau alimentams.
Tam kad jis juos tavo vaikams mokėtų,visai nebūtina išsiskirti.
Tiesiog pateiki teismui viska taip kaip ir yra,kad tėvo pinigų nematai nei tu,nei tavo vaikai.
Vyras be abejo teisme bandys gintis,kad jus visus išlaiko,apmoka būto ir visas kitas sąskaitas... ir tai kainuoja taip pat nemažai.
Bet tie mokesčiai ne motyvas joks, nes jie asmeniškai su vaikų gerovę nesusije, juos reiktų mokėti ir neturint vaikų.
Juo labiau tavo mamos pareigos taip pat sunkios ir taip pat tau kainuoja,o savo 300LT.padalinki iš keturių(ir susikaičiuoki kiek tau su vaikais atitenka,nes dar dalis ir vyro išlaikymui atitenka).
Teisme matys realų rezultatą iš kiek gyveni pati su vaikais.
O tai nenormalu.Tikrai laimėsi ir vaikų tėvas privalės mokėt pinigus tavo naudai.
Tie pinigai,kuriuos tau mokės priklausys tik vaikams.
Todėl,jokiu būdu nepasiduoki,jei mokėdamas pinigus tau,ims reikalauti,kad iš vaikų pinigų privalai mokėt ir už buto,bei komunalinių paslaugų mokestį per pusę.
Taigi,nepasiduoki.
Linkių kantrybės.