kaip manot, ar galima atleist isdavyste, jei ji buvo dar iki santuokos?
nes as manau kad nalabai imanoma, mane vyras yra isdaves, nors tai buvo jau senokai, dar kai vede nebuvom, bet kai atsimenu, kartais, tai zeidzia.
nes as manau kad nalabai imanoma, mane vyras yra isdaves, nors tai buvo jau senokai, dar kai vede nebuvom, bet kai atsimenu, kartais, tai zeidzia.
priklauso nuo žmogaus , kai kurie moka atleisti kiti ne , bet faktas kad neužmirši to. mane paguostu tai kad vyras gailisi ir pasikeite. na o jai jau tekejot tai jau matyt nusprendet vis tik likti kartu , geriausia kuo mažiau apie tai galvoti ir stengtis neprisiminti , gyventi ateitimi o ne praeitimi
atleist visada galima,jei tikrai zmogu myli,,bet gyveni su ta mintimi,, o gal buvo pas kita,, geriausia viska pamirsti ir gyventi taip lyg nieko nebuvo,aisku skaudu,bet geriau susitaikyti su tai ir nebegriauti tu santykiu,,, o jei jau suzinosi kad dar karta isdave tai tada jau busi tikra kad suklydai atleisdama,kad tas zmogus taves taip nevertina,kaip tu to esi verta,,
Jeigu tu jau santuokoje su tuo pačiu vyru,tai turbūt ir taip atleidai:))Šiaip kas buvo iki santuokos,manau galima ir būtina atleisti,aišku jeigu tą žmogų myli ir nori būti jo žmona.Svarbu,kad ateityje tai nepasikartotų...:)
Zinoma,kad galima,as savo vyrui daug ka atleidau.
atleist tai aisku galima ,bet vistiek ta mintis , kad jus isdave lydes amzinai su ja reiks gyvent visada .
Nesvarbu kada isdave pries santuoka ar po santuokos faktas tas,kad isdave.Atleisti galima viska,bet nekiekvienas sugeba moket atleist,nes jei paskui visa gyvenima prisimenama,o tuo labiau prikisama tam kuris isdave tada jau geriau pasukti i skirtingas puses,nes prikisimas tolygu priversti zmogu vel pakartoti ta pati,o ir vel labai svarbu ar tas zmogus kuriam atleista supranta ir vertina ta atleidima,jog paskui nebutu atleido vienakart atleis ir kitus.Manau viskas priklauso nuo paciu zmoniu.
Iki santuokos ar po santuokos, faktas tas, kad izdave jau bunant kartu! Visu pirma, jei zinociau, kad mylimas zmogus mane izdave- gerai pagalvociu ar noriu teketi, o jei suzinociau jau po santuokos, stenkciaus, kad tai nepasikartotu... Jei asmeniskai mane tai kankintu, mintys neduotu ramybes, nepasitikeciau savo zmogumi- visada atsiras kitas :) svarbiausia tiksliai zinoti kokio zmogaus nori ir kokio nenori salia saves, o tada bus lengviau apsispresti. Viena karta galima atleisti VISKA, vet jei tai pasikartoja antra karta- taip bus nuolat, o tada jau reikia daryti isvadas!!!!!!!!!!
na manau jeigu tikrai zmogu myli galima viska atleisti. As atleidau isdavyste, taciau kazkaip dabar geriau pagalvpjus, velniam as taip padariau, jeigu jis net to nevertina, ir prisigalvoja dar nezinia kokiu nesamoniu
As atleidau vyro isdavyste, kai tuo metu dar buvome susizadeje... Ir buvo tokia situacija, kad dabar net nelabai stebiuosi, kodel jis tada mane isdave. Tuo metu buvome kitose Pasaulio pusese, ilgai nemateme vienas kito, bendraudavom tik internetu ir telefonu, ir tuo metu musu santykiai buvo ant ribos... Bet jis iki siol labai gailisi del to, ka padare, ir as sugebejau jam atleisti.
atleist gal ir neįmanoma, bet gyvent toliau susitaikius įmanoma