man teko patirti tai kas yra abortas... man gydytojai neleido gimdyti del kraujo ligos, nes bijojo kad nenukraujuociau.... as kad nescia pati suzinojau 4 savaites kai buvo...o gydytojai mane mete is vienu ranku i kitas kol sustiko kas ji padaryti... tai net datempe iki 9 savaites nestumo :( juostas apgailetinas... sazine iki dabar grauzia ir ramybes nera..jau praejo 4 menesiai
Uzjauciu,nera nieko blogiau negu netekti vaiko,savo kraujo,savo visos sirdies,man vaikai mano sirdis,kol jie gyvena,gyvenu as.
Nepamirs to vaikelio,bet ir neuzsiskleisk savyje,turek ji sirdy,bet mylek tuos kurie ateis i tavo gyvenima,o jie tikrai bus.
labai dekui visom uz palaikyma :) tikrai dekui :) man daug laiko praeis kol apsiprasiu.. bet vaikelio sito niekad neuzmirsiu... jis tas pirmas...
Skaudu,tai girdėti,bet gyvenimas ties tuo nesustoja,nors tau dabar viskas atrodo kitaip...Niekas geriau negydo žaizdų kaip laikas.Pažiūrėk į tai iš kitos pusės,jei tu būtum pati mirus begimdydama ir tavo vaikas būtų likęs be mamos,našlaitis.Tikrai būtum neturėjusi ramybės ten,kur ji turi būti...Priimk tai kaip gyvenimo išbandymą,nes žinok kiekvienam žmogui yra duota tiek,kiek jis gali pakelti,tai išgyventi ir žvelgti į priekį,tik į priekį,o ne atgal.Linkiu Tau dvasinės ramybės,tvirtybės ir vilties tikėti,kad daugiau tai nepasikartos...
Nesu ziurejusi filmu, tik nuotraukas esu maciusi, kaip atrodo vaisius po aborto... Verkti norisi prisiminus tai. As pati esu dariusis aborta, kai buvau jauna. Buvau apsisprendusi gimdyti, bet mama priverte. Sake, kitaip galesiu eiti po tiltu su savo vaiku gyventi, kad gedos jai pries zmones nedarysiu... Nes to vaikucio tevelis gyveno labai toli nuo Lietuvos, ir nebutu mums buve sansu buti kartu. Sake, kad nepades man niekaip, ir t.t... Labai issigandau, todel ir sutikau... Kokius du metus po to gyvenau, lyg nieko nebutu nutike. Informavau vaiko teva, ka padariau. Beje, mes net nedraugavome. Tik po keliu metu viena vakara pagalvojau, kad mano vaikui butu jau beveik dveji metukai, ir labai labai verkiau... Tik tada samoningai suvokiau, kas is tikruju nutiko...
Pries keleta metu nuejau pas kuniga, norejau misias uzpirkti. Galvojau, bent tiek galiu padaryti. Bet kunigas pasake, kad dabar tas vaikutis yra angeliukas, ir kad uz ji nereikia melstis.
Nezinau kaip kitos gyvena po to, kai pasidaro aborta, bet as kartas nuo karto apie tai prisimenu, galvoju, kiek dabar butu mano vaikui metu, ir buna taip liudna... Manau, panasios mintys mane aplankys visa gyvenima.
Labai dziaugiuosi, kad dabar turiu sunu. Jo susilaukiau praejus 7 metams po to nutikimo... Siuo metu jam yra 10men. Labai grazus ir sveikas berniukas :)
Gerai anksciau budavo, kai nebuvo jokiu apsisaugojimo priemoniu, moteris per gyvenima ir po 10 vaiku pagimdydavo, ir apie abortus nebuvo net minties. Aisku, is kitos puses gal ir nelabai gerai, kad nebuvo apsisaugojimo priemoniu, nes kai seimoje budavo per daug vaiku, tai nepasiturincioms seimoms budavo sunku isgyventi... O dabar visokiausiu apsisaugojimo priemoniu pilna, net tokiu, kurios naudojamos jau PO ivykusio akto. Bet proto nera, todel veliau ir darosi abortus...
Gal tikrai reiketu, kad panasiu filmu pamatytu kuo daugiau jaunu merginu...
uzuojauta del jega prarasto kudikio ir del sveikatos trugdziusios tau tapti mama. bet nepamirs kad yra ir kitu budu tapti mama: ivaikinimas arba gal surogatines motinystes pagalba netgi savo vaikucio gali susilaukt..
siaubinga istorija, net ašara ištryško...
uzjauciu ,susitaikysite per laika
Kas padaryta,tas jau padaryta.Nereikia grežiotis atgal.O gyvenkite toliau. :)
o jis dar kaip tik turejo gimti per mano vyro gimtadieni...tai isvis vos nenumiriau is skausmo. atsimenu iki dabar kai pati nuejau iki operacines kur manes jau visi lauke, pamaciau prietaisus ir apalpau, bet pazadino...aisku dave narkoze nieko nejauciau , bet kai pabudau toks jausmas buvo, tokia tustuma...isejau is ten nei gyva nei mirus
gal vertetu pagalvot ir apie profesonalia pagalba,psichologines problemos ne juokas
Jolka123
lijana23
vitalijus
Yuki
Pabuciuok
sandi