Buvo kartą reikalas,su dukra pasikalbet pas psichologe abiems.Nukeliavome abipusiu sutikimu.
Ir ką?
-Ogi psichologė žiūri į mus abi ir klausia.
Tai ką norite pasakyti viena kitai?
Čia kurį laiką tvyrojo pauzė... O psicologė pertraukus pauzę sako vėl.. taigi jum reikia pasikalbėti,as gi nepazystu jūsų ,ką žinau kas ten pas jus atšsitiko...
Mes.tik susižvalgėme, atsistojome,padekojome už pagalbą ir išėjome...
Atsidurusios jau lauke,dar kartą susižvalgėme,dukra pasakė,kad užsiėmus,turi svarbesnių planų... taip ir išsiskyrėme į skirtingas puses ir visam laikui..
Tiesa,aš grįžau pas tą psichologę ,ir pareikalavau sugražint sumokėtus pinigus (500 Lt už "profesionalią" pagalbą).Žinoma gražino, bet man išeinant pridūrė,jog mum tikrai vertėjo pasukti tik skirtingais keliais... tai mat dievo valia...
Anonimas
2as nemanau,kad tai yra gedinga.Savo pazistamu rate nepazistu nei vienos seimos kurie naudojosi psichologo pagalba (galbut tik nesigiria).Bet abejoju,kad jei tureciau seimoje problemu kreipciausi i psichologa.esame linke savo problemas spresti patys,kadangi esame ilga laika kartu,vienas kita kuo puikiausiai pazistame ir zinomekaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje.Paauglystes metu teko kelis kartus lankytis pas psichologa.istikruju nepaliko gero ispudzio..Kazkodel jausdavausi dar labiau prislekta..
Fantazija
2As nematau tame nieko gedingo.Bet dazniausiai daugelis ziuri i tai neigiamai,nes,mano,kad tik silpni zmones kreipiasi pas psichologus,nesugebantys patys susitvarkyti su savo asmeninemis problemomis.Bet jau geriau ieskoti pagalbos tokiu budu,nei,sakykim savo problemas "spresti" alkoholiu,narkotikais,agresyvumu,neaiskiu kompaniju "pagalba".
geguziukas
2ne tik geda pagrindinis faktorius, mano nuomone, o daug kas remiasi ir i finansine padeti, nes psichologas, psichoterapeutas brangiai apmokamas specialistas, o apie polikliniku specialistus (ne vaiku o suaugusiu psichologus) esu negirdejus nei vieno gero atsiliepimo (nors tik tris zmones pazistu kurie kreipesi i neprivacius, viena is ju nebesikreipe isvis pagalbos, kiti du ejo pas privacius ir dziaugesi pasiektais rezultatais). nors ir geda zmonems eiti prasyti pagalbos, nes matyt bijo kitu nuomones, pasmerkimo, tyciojimosi ar pan.
Anonimas
1as nemanau, kad tai gedinga, bet esu tikra , kad susirast "savo" psichologa ar psichoterepeuta yra pakankamai sunku.
raima
1is tikro isgirdus kad kazkas lankosi pas psichologa tai susidro ne kokia nuomone, o kodel nezinau. galatrodo kad zmogus siplnas ir nesusitvarko su savo bedom? mes rytines Europos gyventojai neprate prie jausmu liejimo ir pagalbos ieskojimo, net vyras pasipasakojes draugui apie seimos bedas vis tiek yra pajuokiamas kaip silpnas zmogus. o vakaru salyse lankytis pas toki specialista yra normalu.
pati esu viena karta buvus pas psichologa poliklinikoj tai nieko gero negaliu pasakyt apie suteikta pasaluga nes jis visa laika ziurejo i laikrodi kada baigsis seansas. privatus psichologai gana brangus malonumas bet bedai prispyrus kreipciausi, pvz jei iskiltu klausimas gyventi-mirti, arba skyrybu proceso metu.
arcita