Dovanokit, kad tokį klausimą užduodu, bet tiesiog susiklostė tokia situacija, kad šito reikės dėl sveikatos. Taigi koks jausmas procedūros metu bei po jos? Ar labai skauda pilvą, kraujuojama? Kokia psichologinė savijauta bus ateity (to bijau labiausiai)?
jai su pilna narkoze tai nieko nejusi , tik atsibusi palatoje , jau geriau pilna imti kad nematyti nieko. po to bus daug kraujo , bent man buvo , pasiimk dideli paketa , skauda po to pilva kažkiek ., bet man bent jau suleido nuo skausmo ir nelabai skaudejo , psichologine savijauta sumauta aišku , ypač kai aš to vaiko laukiau , o neštumas pasirodo buvo nesivystantis , . o jai tu savo noru tai pasirinkai gali jausti kalte manau ilgai ,. aš kai gryžau namo , tai gatveja visur mačiau vien vaikus , galvojau išprotesiu .
jonieko gero, tiesiog manau save griausi. tikrai linkiu ir as tau stiprybes, tik nepalusk.
na man teko darytis irgi isvalyma... jausmas tikrai nieko gero vien is psihologines puses, skaudet niekur neskauda, tik mintys lendancios i galva apie plakancia sirdute, mazas rankytes... tai nera demele kuria galima isvalyti ir pamirsti... visa gyvenima atsiminsi, galvosi kas ten augo- dukryte ar sunelis... ir kai ateis apytiksliai ta diena kai butu turejes gimti mazytis angeliukas tu tikrai pagalvosi- jei galeciau laika atsukti atgal ar sendien diena man ta maziukas miegantis ant mamytes ranku trukdo... manau pagalvosi, tikrai nebutu trukdes tas zirniukas..
Sudinos savijautos galima tiketis.Aciu dievui man to patirt savo kailiu neteko.
Dare del nesivystancio man.... operacija nieko baisaus, prabundi jau palatoje. Po poros val vaziavau namo. Kraujavau pirma para palyginus nedaug, dar vis teplioja 4d. Po abrazijos. Tik reikia reikalaut antibiotiku kad neprasidedu infekcija, man ju nepaskyre iskart nors ir prasiau, dabar jau kraujas rodo uzdegima ir geriu... iki abrazijos beveik 3sav zinojau kad vaikstau su nesivystanciu nestumu, laukiau kol pati issivalys. Kraujavau 4 paras kaip uz puse metu bet neissivale savaime. Po A gyd pasake kad ir nebutu issivale niekaip... emocine bukle nekazka, bet speju cia antibiotiku poveikis
geriau nemeluok mamyte kad is sveikatos puses darysies isvalyma... manau bet kuriai mamytei mazo angeliuko sypsenele svarbiau uz savo sveikata ar dar kazka... jei yra galimybe bent maziausia SAUGOK TA MAZA GYVYBE, NEPALEISK JOS.. nes atsimink- viena diena tikrai danguje susitiksi savo vaikeli, kuris tau pasakys- mama kodel? pagalvok ar verta... ir nesidenk kad isvalyma daraisi del sveikatos, man nesvarbu del ko, bet jei dievas atsiunte i tavo pilvuka gyvybe, manau duos tau mamyte sveikateles ji isnesiot.:) labai viliuosi kad dar to baisaus dalyko nepasidarei ir bent kazkiek susimastysi po mano zodziu.sekmes tau
kad bjaurios tai tikrai..juk buna kad kitos paskui tuos vaikiukus sapnuoja, jie snekasi su mamom, klausia uz ka taip padare ir pan..aisku,tavo teise rinktis ka daryt, bet psichologiskai bus labai sunku..paciai to neteko patirt,ir tikiuosi neteks..bet jeigu ka, visad kreipkis i psichologa pagalbos, jei matai kad nesusitvarkai, gal tuomet bus lengviau susideliot savo mintis..
IlonaP
tikmama
Anonimas
safariE