Daugiausiai skiriu dėmesį vaikams, bet nepamirštu ir vyro :)
kaip supratau, tu jau seniai suaugusi ir pas tevus pasisveciuoji, todel mama galiu suprasti, kad ji ta karta tecio pusej buvo. Link senatves zmones darosi tokie savotiski, kaprizingi, prisirenka sau visokiu keistenybiu, o mamai reikia su tuo savotisku zmogumi gyventi. Galbut ji visai nenorejo taves iskaudinti, bet ir barniu namie nenorejo tureti. Juk taip ir pasake, kad jai reiks su tuo zmogumi gyvent, o tu juk tik svecias.
Tai man kazkada teko nuo tos manosios drauges tevu irgi gerai gauti pylos uz tai, ko nepadariau, o drauge net neuztare, tik tylejo, nes pati buvo prisidirbusi. Kita diena ji man irgi panasiai paaiskino, kad as tik svecias, o jai reiks cia ir toliau gyvent. Is pradziu pykau uz toki jos elgesi, bet veliau labai ja supratau.
Daugiausiai skiriu dėmesį vaikams, bet nepamirštu ir vyro :)
vaikams,bet ir vyro pamirsti nereikia
Vaikai iseis, vyras liks. Vaikus mes visi labai mylim, bet jie nera pasaulio centras. Patirtis rodo, kad kai zmona vyrui skiria ne maziau demesio nei vaikams, ir seima tvirtesne buna, ir vaikai daug savarankiskesni uzauga.