o su asarom verkiau ir prasiau kai su mazyte ligoninei gulejom ir akytes jai puliavo ir lb stipriai baznycioi verkiau kai sese lb sirgo,bet man td buvo 12m.
Dievo kad neapleistu manes ir nepaliktu vienos. o kai nutinka kazkas gero dekoju. stengiuosi tokiu dalyku nedaryti dirbtinai - tik todel kad reiktu o tik tada kai tikrai jausmas "eina nuo dusios". neinau ar konkreciai Dievas tam tikrose situacijose yra padejes ar tiesiog malda padejo susikaupti, surikiuoti mintis ir as pati gal sau padejau. nezinau. bet kip ir vilem - tikiu kad mes atejom cia ne siaip sau. vieni kazko pasiekti, kiti kazko "atitidbti" uz paklydimus. o siaip tai Dievu tikiu. stengiuosi gyventi taip kad jam nebutu del manes geda :)
o su asarom verkiau ir prasiau kai su mazyte ligoninei gulejom ir akytes jai puliavo ir lb stipriai baznycioi verkiau kai sese lb sirgo,bet man td buvo 12m.
ne
taip :))
Meldziuosi ne tik tada,kai buna sunku,bet kaip ir viskas gerai.Gi nezinosi kada uzgrius nelaime ir pan.Visada reikia prasyti Dievo pagalbos ne tik kai mums sunku,bet kai ir viskas gerai.Meldimasi visada padeda:) Nors kartais atrodo,kad Dievas musu negirdi,nes negaunam ko prasom,bet Jis geriau zino,kas mums tinka ir ko mums reikia labiau:)
Beje, taip, daznai ir verkiu, kai meldziuosi, ypac, kai buna sunku. Manau, tai naturalu. Niekad nesimeldziu dirbtinai, t.y. tik del to, kad "reikia".