Daivina,tu stenkis isties kuo maziau skaityti ar klausytis visokiu nelaimingu atsitikimu,susijusiu su kudikiais.Nes isties tau reikia daugiau laiko,kad atsigautum ir nepergyventum tiek.Man buvo panasiai,tu ne viena tokia,uzdavinejusi tokius klausimus.As pati sau uzdavinejau juos.Ir pergyvenau nerealiai,del visko.Del kiekvieno spuogelio,del nusiciaudejimo,del pakosciojimo,net apsiverkdavau kartais,kad kartais paprasydavau vyra pamigdyti mazyli is nuovargio,o kita minute verkdavau,kokia gi as mama,jei neuztenka kantrybes...apsiverkdavau,nes nepakankamai ilgai maitinau kudiki pati,pergyvenau net sakykim lipdama laiptais,kad tik nepargriuciau,juk kudiki nesu! Verkdavau net del to kartais,kad mastydavau,ar pakankamai gerai sugebesiu isaukleti,kad zmogum uzaugtu,kad butu doras ir t.t..,buvau pasidariusi paranojike...,kol sau viena diena nepasakiau,REIKIA LIAUTIS,nes tie pergyvenimai prie gero neprives! O gal tiesiog reikejo daugiau laiko,"priprasti" prie kudikio.Kazkaip su laiku i viska emiau zvelgti ramiau,net i kudikio verkslenima.Anksciau apsiverkdavau kiekviena kart,jei nezinodavau priezasties,kas jam yra.O dabar pagalvok,gal isties mazylei pilvuka skauda,pabandyk kokiu vaistuku.Tiesa,as taip pat gyvenu UK,ir negaliu skustis gydytojais,gal del to,kad ne Londone.Bet jei man del ko nors neramu,drasiai einu pasikonsultuoti i savo klinika.Aba paprasau patarimo,kur kreiptis,kas gali padeti.Jei kas neramu ant sirdies,bandyk ieskoti realiu sprendimu sau ir kudikiui padeti.Nepatinka vienas daktaras,eik pas kita.Daugiau ryzto.Laikykis,viskas bus gerai!
Anonimas