Savo dienorasti pradejau rasyti nuo tos dienos, kai mire tetis, nes buvau baisiai nelaiminga, o kai pries keleta metu apsigyvenau su savuoju vyreliu, tai rasymas nutruko. Gal del to, kad pajauciau gyvenimo pilnatve ir rasyti nebera poreikio. O kaip jums?
Netgi turiu sioki toki savo maziuko dienorasti, kur iki metuku rasiau visus jo pasiekimus, elgesi, poreikius ir dienotvarkes, bus jam atminimas, kai uzaugs :))
taip rasau i vaiko knyga , bus prisiminimai
na as ne mamyte, bet mes ne tik raseme bet ir vis dar rasome :))) smagu po to toki pavartyt, paskaityt... pats toki turejau, tai uzaugus buna iomu i toki daikta paziuret, ji pavartyt
kaip ir dauguma pildau "Kūdikio knygą'', o dienorasciams nelieka laiko, nors vaikui labai butu idomu uzaugus paskaityti, bet liks nuotraukos, video. Tiesa, dar turiu nuo gimimo rasyta valgymo grafika, ten viskas tiksliai su gramais ir net kada pasitustinta, rasiau, kad zinociau kada ir kiek vaikas suvalgo. Ji paliksiu prisiminimui :)
rasiau kazkada paauglysteje, tikrai idomu pasiskaityti. Kas idomiausia, tai kad lietuviu kalbos mokytojas uzdave kaip namu darbus visiems rasyti nors po kelis sakinius i dienorasti, tai nuo to ir prasidejo. Kai baigiau studijas ir pradejau dirbi, nelabai liko laiko. Dabar vis pagalvoju, kad butu gerai savo dukrytei rasyti, bet irgi tai laiko tai noro ar nuotaikos nera. Pildau ta kudikio knyga, bet manaau kad tai ne tas kaip dienorastis, ten juk kazkieno sugalvota ka turi irasyti, kazkaip buka... taigi Agne, tavo klausimas paskatino mane rasyti tikra vaiko dienorasti :) aciu :)
As rasau dienorasti savo sunui nuo pat gimimo.
Nu sakes, Agne, vakar vakare apie tai galvojau ir ruosiausi siandien paklausti:))) O mastyti pradejau todel, kad sazine grauzia - aptingau taip sakant. Gimus sunui pildziau saziningai vaiko knyga, o joje buvo kiekvienai menesio dienai iki metu skirta siek tiek vietos komentarams, tai savotiskas dienorastis ir gavosi, tiek, kad glaustai ir smulkiu rastu. Gimus dukrytei nusipirkau knyga, bet jau ne tokia vykusia, ten visko daug maziau, praktiskai tik svarbiausi gyvenimo ivykiai. Todel nusipirkau ir dienorasti, kuri galvojau kartu su knyga dukrytei kada nors padovanoti. Geda ir rasyti, bet tas dienorastis guli stalciuje vis dar supakuotas (dukrytei 4 menesiai jau).... Nu rimtai geda.
O siaip dienorascius visada rasydavau konkreciam zmogui - nesenai suplesiau ir ismeciau viena toki, rasyta draugui, su kuriuo beveik 4 metus draugavom. Gal bereikalo ismeciau, nes net paciai idomu pasiskaityt buvo, keistos mintys, kad ir mano pacios:)))
Sekanti rasiau vyrui nes jis juroje buvo, kai as pirmagimio laukiausi, grizo, kai vaikuciui 2.5 men buvo. Siuntinius retai siusdavom, galimybes nebuvo, tai net neprisimenu, kiek knyguciu jam prirasius buvau ir dar su aplikacijom - nuotraukom ivairiom is musu gyvenimo ir pan. Dar dabar vyras sako, kad geriausiai mane ir pazino is tu dienorasciu, nes taip jau gaunasi, kad ne visada gali pasakyti taip skalandziai ir taikliai, kaip parasyti arba lauki tinkamo momento ir pasidaro nebeaktualu...
Visada sakiau, kad kada nors isleisiu knyga tik dar esu per jauna, reikia siek tiek subresti, kaip geram vynui:))) Idomiausia, kad kuo geresni santykiai semoje, tuo mazesnis poreikis rasyti - jeigu saziningai, net neprisimenu, kad paskutini karta ka nors rasiau. Cia dar laiskai gelbeja - draugams, broliui, kuris jau penkti metai Anglijoj gyvena. Kazkaip su metais ir pokalbiai su draugais nebe tokie linksmi ir pavirsutiniski gaunasi. Galimybe bendrauti, issisneketi atstoja man rasymo dziaugsmus:)
as tai irgi rasiau apie dukra pries 14m,o dabar rasau apie sunelius.Labai buvo linksma paskaityti apie dukryte,kaip ji ka idomaus pasakydavo,ar ka padarydavo,tai dabar rasau apie sunelius,irgi manau bus linksma paskaityti po kokiu 10-15m
kai gims mano maziukas tikrai rasysiu:) mano mama ir mano ir brolio dienorascius rase gana ilga laika, labai idomu pasiskaitineti apie save maza:))) o siaip isaugojau savo dienorascius kuriuos rasiau budama paaugle, anketos mokyklos laikais budavo, burtu sasiuviniai, viska laikau, gal dukryte turesiu, bus jai idomu pasiskaitineti,o jei ne kai dukterecia uzaugs jai atiduosiu viska:)))
rasydavau, labai puikūs prisiminimai :))
na vaikystes, apauglystes dienorastis buvo viena.. o va kaip suzinojau, kad laukiuosi rasau nesciosios dienorasti apie tai kada pajutau ir kokius zenklus kad laukiuosi, kaip tai pranesiau kitiems, kada kokius pojucius pajutau ir t.t. jei viskas gerai rasysiu iki gimdymo, o tada jau leliaus knyga pildysiu :)
cindy
poolman
vinipukas
Ausrine
Ewelina
linelis
Aureluze
vaida1983
Jorkaile
ingutee