Neatleidau net savo mamos skriaudikui, ka kalbeti apie zudika, NIEKADA, mama man buvo visas psaulis, dabar kai turiu savo vaika dar labiau ja suprantu, niekada nera pasakius apie mus su broliu kazka blogai, kad nenorejo musu ir pan, atidave visa save, nors dabar kai pagalvoji kaip ji are, kaip vargo su dalbajobu tevu, brrrr net nupurto nuo tokio gyvenimo, su tevu nebendrauju ir nenoriu jo matyt, per ji praradom namus, prisidare skolu apie kurias mes nieko nezinojom, viska praradom, ir dar sugebejo islaikyti savo gaidiska oruma ir pasimesti niekuo detu. Turbut sunku nupasakoti kiek slykstybiu esam patyre per ji.
Anonimas