Labas rytas, uzsukau ir as cia papasakot savo istorija. Gal kazkam pravesrs, juk sakoma geriau mokytis is svetimu klaidu nei savuju. Abortas / aborto pasekmes.

26ats.
Labas rytas, uzsukau ir as cia papasakot savo istorija. Gal kazkam pravesrs, juk sakoma geriau mokytis is svetimu klaidu nei savuju. Abortas / aborto pasekmes.
pries tris metus netiketai suzinojau kad laukiuosi, pasimeciau, nezinojau kaip elgtis, visi artimieji sake nereikia tau vaiko dar, vyras sake irgi ankstoka.... atejau su asarom daryt valymo... verkiau pasirasant lapus, verkiau palatoj, verkiau pries narkoze ir po.... vaikui buvo 8-9 savaites. Zinojau kad tai mano vaikas, mano spinduliukas, bet visi tikino kad tai dar ne vaikas, net gydytoja sake ten tikrai dar nieko nera.... pergyvenau ilgai, nekenciau zmoniu, nieko...
isidarbinau. dirbau du metus, prasidejo barniai su vyru... nei is sio nei is to bardavomes, nuo smulkmenos pereidavom iki mustyniu... galvojom skirsimes ir suzinau kad AS LAUKIUOSI. 5-6 savaites. Nu kur gi vel gimdysi, visos drauges sauke ir mano principai neleido, juk su vyru pykstames, jei skirybos, viena su vaiku, ne ne.... pakelusi nosi nuejau valymui, sikart nebe taip bijojau, juk zinojau ko laukti, tvirtai buvau isitikinusi kad man nereikia to vaiko.
gyvenom toliau, aprimo barniai, dirbom... uzsinorejom vaiko, ir kaip visi sako nori ir nebus... tuoj bus metai kaip skaiciuojam ovuliacijas, darau testus- nieko.. anot gydytoju sveiki abu. jau baigiu pavargti laukti ir sulaukti mm... jau nebegaliu ziuret i vyra kai daugiau uzvalgau sis sako gal jau laukiesi... deja...
nenoriu pamokslu ar moralu, bet tikiuosi kad mano pasakojimas isgelbes kokia maza gyvybe, kurios mama masto apie valyma, aborta.
matau gatvej vezimelius, lakstancius vaikucius, ziuriu i dangu ir tyliai tariu, vaikuciai atleiskit. as gailiuosi...labai. kad galeciau atsukti laika atgal ir dabar lietui lyjant glausti savo vaikucius, kuriu man kazkada nereikejo. mastau manyje augo mazas berniukas ar mergyte. plake gi sirdele, o as ismeciau juos i bendru atlieku konteineri. mielosios niekada nedarykit valymu ar abortu,nes tai zveriska kancia, jau geriau 5 vaikai ir maziau valgymo, rubu negu pinigu pilna o vaiku nera. ir tikrai nebetikiu kad dievas duos man trecia sansa supuot ir glaust mazyli, tebunie, pati taip pasidariau.
aciu uz demesi.
gal taip pat atsiras mamyciu atsakanciu i mano pasakojima, gal papildys tema savo isgyvenimais po valymo. galbut kazkam bus kaip pamoka ir pavizdys kaip buna po abortu.
liudesyyysMotinystė (nėštumas, gimdymas)ĮsimintasĮsiminti

3
oj kaip liudna pasidare, tiesiog truksta zodziu.. As pati abnrto nesu dariusi, tiesiog jums stiprybes, duoda dievas sansa, tiems kuriems reikia labai.
tikmama
3
kaip sako, klausyk tik savo širdies.Kiti tikrai sugeba sugadinti gyvenimą
Anonimas
3
stiprybes
Raimonda20
2
Vaje, net apsiverkiau beskaitant... :(
Dariausi aborta kai man buvo 18-ka metu, vaikuciui buvo 12-ka savaiciu... Vaikucio tevas buvo kitam pasaulio kraste, neziurejau i musu draugyste rimtai, net susikalbeti normaliai nejo (as nemokejau jo kalbos, o jis angliskai vos kelis zodzius), labai skurdziai gyveno, net nebutu turejes uz ka man bilieta nupirkti. Bet esme ne tame. Po to, kai nuejom pas ginekologe, man padare echoskopija (atsimenu, apsiverkiau, kai gyd. patvirtino jog laukiuosi ir kai pamaciau savo vaikuti...), ir mama sake kad dar savaite pagalvociau, viska apsvarstyciau ir t.t. Po keliu dienu pasakiau kad tikrai gimdysiu, kad ir vienai teks auginti. Veliau mama pasake kad, jei rinksiuos gimdyti, galesiu eiti su savo vaiku gyventi po tiltu, ir dar visokiu negraziu dalyku... Nors man buvo jau 18-ka, jauciausi vis dar vaikas, issigandau kad tikrai taip gali buti, nenorejau su vaiku kazkur elgetauti, tai sutikau darytis aborta... Tevai nuveze ir parsiveze is ligonines. Dare pilna narkoze. Atsimenu kad pries pat uzmiegant pasakiau gyd. kad is tikruju nenoriu to daryti, tai ant manes mama veliau net sauke, kam taip sakiau, nes gyd. jau nebezinojo ar daryti aborta ar ne... Pora metu atrode kad nieko neivyko, kazkaip net nemasciau apie tai. Pranesiau vaiko tevui apie tai, ka padariau, jis, zinoma, nuliudo, bet sake kad supranta... Tik po keliu metu viena nakti pries miega susimasciau, kokio amziaus jau butu mano vaikas. Prisiminiau sapna, kuri sapnavau, kai laukiausi ir dar nezinojau, kad buvau nescia: maciau ant supyniu besisupancia labai grazia mergyte, ziurejau i ja, ir pastebejau kad niekur nera jos tevu, ir toks noras buvo ja pasiimti... Tada pagalvojau, kad tas sapnas tikriausiai buvo pranasiskas, ir kad laukiausi mergaites. Net galvojau, kokiu vardu buciau pavadinusi. Ir verkiau verkiau verkiau... Nuo tada labai daznai apie tai galvoju, kiek jai dabar butu metu, ir t.t... Kai laukiausi sunaus (dabar jam metukai ir astuoni menesiai) nei karto nepagalvojau apie aborta, ir nestumas buvo labai lauktas ir planuotas. Net nesitikejau kad taip greit pastosiu, nes vartojau KT. Pastojau 2 menesiai po to, kai nustojau jas vartoti. Tada man buvo jau 24m. Net baisu pagalvoti, kad taip buciau pasielgusi su juo... Kiek zinau, ir manes galejo siame pasauly nebuti, nes mociute pasakojo kad mama, kai manes laukesi, taip pat galvojo apie aborta... Nezinau ar tai tikrai tiesa, nes mama tai neigia.
O jums linkiu neprarasti vilties ir kad pastotumete. Linkiu didziausios stiprybes!
Yuki
2
aš manau,kad jai tu gailiesi,tu dar galėsi susilaukti mažiuko gal ne šiandien ne rytoj gal po metų po dviejų,bet galėsi ,to tau ir linkiu iš visos širdies,ir daugiau niekada šitaip nebesielk kad ir kas ką sakytų,nes tai tavo kūnas ir kraujas,sekmės ir stiprybės tau :)*
Keituks
2
Norint vaikelio,nereikia myletis is to kad jau metai kaip nepastojat. Myletis reikia is meiles aistros,bet kur ir bet kada turit jaust jauduli atsipalaidavima o ne mintyse vis galvoti nu sykart pavyks,nepavyks kol nepakeisite savo mastysenos,dievu tikekit bet jis neateis ir uz jus vaikelio nepadarys.
Viena pazystama pora vaikelio norejo labai,bet vis nesiseke(moteris jokiu isvalymu neturejo) tai praejus metams meginimu nustojo galvot kaip nori vaikelio ir sast po keletos menesiu pastojo.
O draugai jau devynerius metus nori vaikelio bet vis neiseina,nes drauge turi problemu su gimda,galimybiu pastoti yra tik reikia pakentet.
O ir jus manau kuo maziau galvokite apie tai kas buvo ir kad niekas jums nepavyksta,geriau sekso metu ar po jo pagalvokite kaip istikruju buvo gera ir malonu,o ne nu tikriausiai jau busiu pastojus.
Ermita
2
as po valymo negalejau pastoti 6 metus nors tikino kad sveika ir kliuciu nera,bet jau supu savo lelyte tik po to valymo ir gimdimui atsiliepe smarkiai ir tiek paciai emocine prasme. kas ka besakytu nereiketu daryt valymo nes po jo bus tik blogiau ir niekas nepasimirsta
Anonimas
2
Istorija tokia skaudi, o tie zodziai ar jusyse augo mergaite ar berniukas taip sirdi suspaude net iki asaru.paciai neteko daryti valymu. Mano nuomone svarbiausia kad jus gailytes, kad prasot atleidimo tu mazu angeliuku kurie danguje ir kad jus pripazistat kad padaret didele klaida savo gyvenime, stiprybes jums istvermes ir manau kad dievas jums pades ir susilauksit jus grazaus sveiko vaikelio.. juk vis zmones klysta.
Tnijole
2
tikrai siaubinga, man taipogi buvo panasi istorija, vyro motyna vis sakydavo aborta darytis, bet as buvau isdydi, vaika pasigimdziau ir uzsiiauginau, tikrai dabar tuom dydziuojuojames su vyru. o jusu istorija istikruju begalo liudna, bet manau Dievas duos jums trecia sansa pasitaisyti :)
Esta
2
Perskaičiau Jūsų istoriją ir susigraudinau. Aš pirmo vaikelio netekau 6-7 sav. buvo persileidimas, o antrą dangus pagailėjo ir nors saugojomės bet davė po 3 mėn. Dabar auga dukra ir esu labai laiminga.
Belieka tikėtis dangaus malonės, svarbu labai, kad gailitės dėl savo ankstesnių poelgių. Linkiu nepalūžti jums ir laikytis kartu su vyru.
rasarockina