niekada nesu palikusi nei saviems, nei svetimiems, nes nepasitikejau, niekas taip gerai vaiko nesupras kaip mama, gal todel vaikas buvo ramus ir sveikas, nes augo be streso, saugus
niekada nesu palikusi nei saviems, nei svetimiems, nes nepasitikejau, niekas taip gerai vaiko nesupras kaip mama, gal todel vaikas buvo ramus ir sveikas, nes augo be streso, saugus
O mano auksiukei jau beveik dveji,bet nebuvau niekam jos patikejus.Tik vyrui,ir tai tik kelioms valandoms.
Nors ir zinojau kad jis puikiai susitvarko ir ner jokiu priezasciu nerimaut,vis tiek isejus jauciaus jalta kad palikau ir trumpam.
Realybei kol vaikas pats nemokes kalbeti,reiksti savo noru,ko; nesipraso ant puoduko,ar nesuzinosi ar pavalges,apie jokius svetimus zmones ir kalbos negali but. Net artimiausiems seneliams nepatikiu. Aplankyt visada prasom,pazist,ar pasidziaugt.Bet duot isivest,ar palikt neuzka!
as pati nepalikdavau nes tiesiog nebuvo poreikio.bet as pati dirbu aukle,ir maziuka kuri saugau,ir jam sausi jau bus treji pirma karta pasilikau saugoti kai jam buvo panasiai 10-11men.manau svarbu pirmas ispudis apie aukle,kartais tiesiog jauti kad su tuo zmogum nesutartum,o mano priziurimo maziuko mama palieka man visiskai rami,nes sako as juk matau kad vaiku pasirupinta,zodynas tobuleja dienomis,o ir vaikas pats elgesiu parodo,pvz sokineja is laimes kai ateinu,atpazindavo mane nuotraukose kad cia jo tetute,kai einu namo tariuosi ir deruosi,kad greit pasimatysim,nes sako tetute neik dar namo :) bet net ir nekalbantis kudikis parodytu,jei pasilikes zmogus su juo elgtusi netinkamai,tiesiog neprisileistu jo,galbut pasikeistu elgesys ir pan.
as pirma kart Auryte palikau draugei kai jai buvo vos 20 dienu :) ir buvau visiskai rami :)