as asmeniskai vien del vaiko negyvenciau-jei jau ta rp tevu nieko nebelieka nieko mielo mylimo tik pyktis ar abejingumas belieka skirtis-manyciau ir vaikams geriau matyti tevus laimingus kad ir atskirai nei pastoviai surugusius-juk kuo didesni tuo labiau viska supranta
kaip sakoma-negyvenk su zmogumi vardan pinigu,vaiku ar gailescio.Pinigais neprisisotinsi,vaikai uzaugs,o gailestis taps neapykanta :)
oj atsiprasau, matyt ne taip supratau... jus turejote omenyje su vaiko tevu tik del vaiko?
jei taip tai jokiu budu, jei nelieka meiles, svelnumo, kompromisu radimo, supratingumo ir daugelio dalyku kuriu butent man reikia, viskas taskas padetas.
o kitas klausimas: ar jie del musu gyvens? ar mums pades kai jau busim senukai? kai galu gale mums pampersus reikes keisti lygiai taip pat kaip mes dabar keiciame?
as gyvenu, del savo seimos (vyro ir vaiku), gyvenu tam, kad dar kazka pasiekti, graziai pagyventi, daug ka pamatyti. gyvenu netik del vaiku, gyvenu del daugelio dalyku. bet vaikai pirmoje vietoje.
dazniausiai tokiu atveju tik blogiau vaikui buna. kai nesutaria tevai, vienam su kitu labai blogai gyventi ir vaikas ta mato juk. gaunasi visiems blogai
Manau kad reikia gyventi SU vaiku, o ne del vaiko ;)
Iki ko dasirito diskusija??? kas jus man pasakykit yra auka del vaiko??? kaip motina gali aukotis, ka ji aukoja vardan vaiko????
nebent traktuojat jus taip:
pagimdziau- pasiaukojau.
auginau, naktim supau- pasiaukojau.
vaiksciot mokinau, i darzeli vedziau kas ryt- pasiaukojau.
zaidziu ir mokau vaika kasdien- pasiaukoju.
toliau gyvenime leidziu i mokykla, rupinuosi - pasiaukoju.
Keista man toks samprotaimas, siais laikais tevai ziuriu palike tryju rusiu:
1) pamise del vienturcio vaiko, eina is proto kaip ji belepinti apie antra net nesvajoja.
2) tada tevai kurie aukojasi del vaiko.
3) ir keletas normaliu tevu, kurie jaucia riba tarp auklejimo, lepinimo, turi sveiko proto, kad augindami vaika/us neturi tokiu minciu kaip aukojimasis del vaiko.
Nera ir negali buti zodzio auka vardan vaiko geroves ( nebent tfu tfu tfu paaukotumet savo gyvybe vardan vaiko) tada cia skaitosi jau auka daugmaz ir tai nepavadinciau taip.
Viskas kas susije su vaikais ir ju auginimu tai yra tevu atsakomybe, rupestis jais, begaline meile, bendravimas artimas, bet NE AUKOJIMASIS.
noreciau pakomentuti tikmama pasisakyma apie senatve ir senu tevu pampersu keitima. Zinot, jei jau dabar jus augindama vaika galvojate kaip jums valys uzpakali kai busit sene, tai negerai jau cia.
normalus senjorai niekada neleis kad vaikas valytu siknos. Kodel? o todel kad jei bus prie pinigo pasisamdys svetima zmogu, jei proto tures gules seneliu namuose ar kitoj istaigoje, bet i uzaugusiu vaiku seima, gyvenima tikrai nelys ir pampersu neleis keisti.
zodziu uzsivedziau cia filosofuoti jau, reikia pietus eit gaminti.
geros dienos :))
Kai yra pasakymas gyvenu del vaiko,tai lauk atomazgos panasios i tokia: As del taves tiek pasiaukojau,o tu...Nesvarbu kokia butu situacija,bet mes neturim aukotis.Pavyzdziui man vaikas pakeite gyvenima,bet as nesureiksminu to,tiesiog zinau,kad turiu gyvent kitaip.As tikrai vaikui nepasakysiu,kad del jo aukojausi,jei dabar kazko atsisakau.Gal tie kurie gyvena del vaiko yra silpni ir nemoka gyvent savo gyvenimo.
ziurint kuriuo aspektu jus kalbate, galimi du variantai:
1) kai vyras ir zmona gyvena santuokoje, pykstasi ir nebera meiles, bet traktuoja, kad kartu gyvena tik del vaiku.
2) kai asmuo, konkreciai tevas ar mama asmeniskai sako, kad gyvenu del vaiku siame pasaulyje, nedel darbo, pinigu, karjeros o konkreciai del vaiku.
Tad patikslinkite ka jus turejote galvoje ir tada gales placiau pakomentuoti :)
Jei nesvajociau buti mama,tureti vaikeli ir gyventi del jo.Jis ir nebutu gimes.
Taciau nebutu gimes ,jei ir teveliui butu nereikalingas.
Vadinasi mum abiem jis brangus,ir abu suprantame kad dali savo gyvenimo skirsime jam.
Taciau kad gyvensiu vien del vaikelio taip nera.
Juk salia yra mylimas vyras, ir musu bendras gyvenimas. Taip ir manasis AS "Pati su savimi" ,kurios taip pat neuzmirstu palepinti. :).
nepamirsciau apie save,net jei ir nebutu vyro,ar vaiko. Ant to gyvenimas nesibaigia.
Ir viskas kas blogo benutiktu,yra tik pradzia naujo gero gyvenimo.
Va sitas motas, ir man viska ir nusako,kas yra gyvenimas pats is saves.
Man tai jis artimas, neisivaizduojy dabar gyvenimo be vaiko, stebuklo, kuri padovanojo man gyvenimas. Galiu tvirtai teigti,kad vaikas tik labiau skatina siekti gyvenime tikslu. Gyvenimas nusvito dar ivairesnem spalvom. Kol neturejau vaiku, net neisivaizdavau kokia gyvenimui prasme ir paspirti jie duoda. Dabar jauciuosi daug laimingesne
sandija1
tikmama
busimamama2
Yuki
rainbow
grirute
Pabuciuok