Apie ka jus cia snekat lydekaite.. zinoma jums taip atrodo kai nezinot situacijos.. kai as pastojau ( o pastojau NE netycia) jis pareiske darykis aborta o tai paliksiu ir jei nesidarysi pasirupinsiu jog nuo lapti nukristum ir prarastum vaika, paliko zinoma tuo met.. bet ne ilgam.. visa nestuma enge mane, gyveno kaip pats nori ,nieko man nepadejo ,rekdavo kad jam nera jokio vaiko ir mes ne seima.. visaip mane koliodavo, as buvau nuolatiniam strese.prie savo motinos reke kaip jam dzin ant vaiko ir manes nereikia.. viska as jam atleisdavau.. kai buvo likus savaite iki gimdymo as stovejau su dizdziausiu pilvu jis rekia man gi nera jokio vaiko Santa, kokia mes seima. kai as gimdziau jo nebuvo ,jis gere .. ir gimus vakui tas pats.. koliojo mane, kas menesi susirenka daigtus ir iseina, po to vel kniaukia kaip nori but kartu..dar pries kokius 3 men, as mazyli laikiau ant ranku verkiau nezmoniskai, o jis sau ramiu veidu man sako : man nereikia jusu, as noriu vienas but.. o dbr kai mato kad man ant jo dzin, jau vaiko reikia.. tai juus man sakykit ar cia blogai kazka darau ????tai jei jam paciam nereikejo ko jsi cia lenda.. gyvenimas juk nesibaigia. susirasiu kazkada kita, gal vaikas ji labiau priims nei ta biologini.. galu gale tevas ne tas kuris tik dovanojo ta givybe, o tas kuris kaip ir mama rupinasi, naktimis kelias, maitina, globoja ta mazyli..o pas mus to nebuvo, viska as viena.. o dabar teismais grasina, mat vaika matyt nori.. netikiu as tom pasakom.. o vaikas paauges pats nuspres ar nori su tokiu bendraut, as nezadu nieko nu jo slept..