Atsakymai

  1. 3

    Man baisi ne pati mirtis ar jos neisvengiamas pripazinimas.
    Labiausiai kelia siauba , visokie manjakai ir galvazudziai kurie zmogui sukelia baisias ir letas i mirti kancias.
    O sekancioje vietoje,tai baisius skausmus sukeliancios ligos ar traumos.

    Anonimas

  2. 3

    Nebijau,nes vistiek vieną dieną tai bus ir nutiks ...

    Anonimas

  3. 3

    Bijojau kol nesigilinau į tai. iš tiesų kai paskaičiau mokslininkų pagrįstas mintis tai kažkaip ramiau pasidarė. mūsų kūnas tai tik laikina stotelė šitoje visatoje. dvasia, siela ar tiesiog ta mūsų vidinė energija yra amžina ir ji toliau gyvens kažkur kitoj dimensijoj ir tai nereiškia, kad mums skaudės, ar kad mes ką jausime, ar dar kas nutiks... kaip vienas žmogus yra pasakęs mirus jo artimąjam... " dabar mano mielas draugas yra vienu žingsniu priekyje nei mes". bijau tik to kaip iki tos mirties nueisiu. gal bus kokie skausmai, bus baisu palikti šį pasaulį... šitas kūnas yra prisirišęs prie kitų žmonių, vaikai, giminės, artimieji, draugai... bet mirtis tai nėra pabaiga, o tik kitos pradžios pradžia ;) nežinau kaip kalbėsiu jei teks gulėti mieties patale. Galbūt labai bijosiu jeigu žinosiu, kad jau tuoj tuoj, neužilgo.....
    nors vyro senelė, kuriai 95 metai vis kalba, kad nori greičiau mirti, tikrai nebijo, nes tiki, kad susitiks su savo mirusia dukterimi... o mums kas duota tas duota. dabar gyvename šitoje dimencijoje, tad kai ateis laikas mirti tai ir mirsime. Tai yra neišvengiama ir kvaila bijoti tai kas neišvengiama. Galų gale bijoma dėl nežinomybės, dėl prisirišimo prie šito pasaulio. :)

    Anonimas

  4. 2

    Tai zinoma. Mirsim kazkada, bet net ir galvoti apie tai, bijau ar ne, nesinori. Nors visai noretusi amzino gyvenimo.

    Anonimas

  5. 2

    ne. bet kokiu atveju mirsime ir jau pasirinkimo mirti, ar nemirti - nebus.

    tikmama

  7. 2

    Bet, jei žinotume, kas po mirties bus, ir tada nebijotume ? Tai tada žinodami, kad nieko tokio ar panašiai, kad mirti bijoti neverta, tada masiškai trauktusi žmonės iš šio gyvenimo savo noru, ištikus bėdoms. Nes tai būtų lengviausia išeitis spęsti bėdas . Tada džiaugiuosi, kad bijau mirti. O gal kas matė prieš dvi savaites žinias ? Nes jau ir taip per metus žmonės savo noru išeina , apie tūkstantis, į dieną gaunasi po kelis. Tai yra tragedija.

    Anonimas

  8. 2

    Bijome to ,ko nezinome.Jei tikrai zinotume,kaip ten bus-gal ir nebijotume.Yra dar kitas dalykas.Zmonems truksta informacijos apie mirti.Jiems nesakoma,jie nemokomi,kaip reikia numirti,ka reikia daryti...tai yra tabu.Kazkam yra labai naudinga laikyti zmones baimeje.Mirtis visiems atrodo baisi.Taciau,tai tik perejimas i kitus lygmenis.Mes juk nesame mesa ir kaulai.mes esame kai kas daug daugiau.Mes esame-energija.O fizika aiskina,kad energija is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.Taip kad turime ruostis ,,gyvenimo ''pratesimui be kuno.Deja,zmones to nesupranta.Isivaizduoja,kad mirs ir viskas baigsis tuo...Deja,tik tesis ir priklausys nuo to,kaip gyvenai...

    vilem

  9. 2
  10. 1

    "anonime", labai klysti nes draugu turiu daug, taip pat nuostabu sunu ir suzadetini. Myliu savo gyvenima, o nepazystamu zmoniu nuomones apie mane man nelabai idomu.

    Yuki