Man net baisu pagalvoti, kaip lietuvaitės išteka už kitataučių, ne rusų, lenkų, nes jų viskas mums yra labai artima, bet arabų, afrikiečių ir pan., kur viskas nuo A iki Z yra skirtinga ir dar išvažiuoja gyventi į jų šalį. Neįsivaizduoju, kaip galima prisitaikyti.
Mano dabartinis vyras lietuvos rusas, kalba lietuviškai be akcento. Net ir negalvojam apie kitą kalbą - kaip lietuvių. Aišku, su seneliais išmoks kalbėti ir rusiškai, bet nematau dėl to nieko blogo. Vienintelė diskusija buvo dėl krikštijimo. Bet abu susėdę vienas kito argumentus išklausėm ir nusvėrė mano pusė, krikštijom katalikiškoje bažnyčioje. Beje, dukrytės pavardė nesulietuvinta, be -aitė galūnės, tai buvo vienintelė vyro užgaida.
elegancija