na as tai neverkiau,matyt cia gal depresija kokia...o dar jeigu pirmagimis...
tuo pačiu metu ir paskiepyjo,pirma paskiepyjo tik poto davė pasirašyti,padariau klaidą pasirašiusi,bet verkiau jau namuose.
na as tai neverkiau,matyt cia gal depresija kokia...o dar jeigu pirmagimis...
Taip as verkiau man aiskinokad tai del pasikeitusiu hormonu ir kaip kurios maytes labai sujautreja.
Sutinku su Aušra,kai vaikui blogai tėvai turėtų būti stiprūs ir palaikyti juos,suprantu,kad sunku,esu ir aš verkusi,kai vaikas skaudžiai užsigavo,net nepajutau,kaip pradėjau verkti,tai vaikas pažiūrėjo į mane ir pradėjo raminti,glostyti,nuo to karto supratau,kad vaikui geriau ašarų nerodyti,o visaip jį palaikyti ir raminti,vaikams reikia palaikymo ir žinojimo,kad visada gali pasikliauti tėvais,žinoti,kad juos tėvai myli ir kai reikia paguos ir nuramins juos,o ne atvirkščiai raminti tėvus,kai jiems patiems blogai.....
mano vaikiukui eme ir ne karteli is kulniuko kraujuka...deja bet buvo tikri skaudu matyti bet kas butina tas butina...kai skiepijo neverkiau,nes irgi reikalingas dalykas...su pirmaja tai pastovei verkdavau o su antraja jau kai viskas zinoma tai netaip,nors beabejo cia buti abejingam buti negalima...atsimenu puikiai kad labai verkiau kai is mano mergytes galvytes eme kraujuka ir ieskojo venos kad paimtu del pageltonavimo...jau tada buvau atrodo tokia bejege ir negalejau neverkti...buvo skaudu...bet manau gydytojam taip pat ne didziausias malonumas ta daryti...nebent butu visai be jausmu zmogus...bet kas butina tas manau butina...kad tik vaikiukas butu sveikutis...
As is vis kol buvau gimdymo namuose visa laika prablioviau, ten buvoprinervinus viena daktere, kai pasake, kad tavo vaikas mirs nes nevalgo praejus valandai po gimdymo, tai zodziu ivare toki siauba, kad nezinojau kas darosi, del visko graudu buvo