Emiliuk,
pirmosios inaktyvuotos (t.y. kaip dabar) gaminamos vakcinos pradetos gaminti tik 1950, gali ta rasti ivairiose enciklopedijose.
O del pandemiju, jos kyla periodiskai, ir tais laikais tikrai milijonai nesiskiepyje. Cia jau nereikia buti net apsiskaiciusiam, kad tai suprastum...
Va daugiau info:
Gripo pandemijos pasaulyje kyla kas keliasdešimt metų. Vienas pirmųjų gripo pandemiją 412 m. pr. Kr. paminėjo Hipokratas.
Žinomiausia buvo XX pandemija - 1918 – 1919 metais visame pasaulyje siautęs Ispaniškasis gripas, dar vadinamas „ispanka“, Prancūziškuoju gripu arba Didžiąja gripo pandemija.
Manoma, kad šis gripas pradėjo plisti Kinijoje, kur iš naminių paukščių arba kiaulių persidavė žmonėms. Ispaniškuoju jis buvo pavadintas tik todėl, kad būtent karo laikų cenzūros nesuvaržyta Ispanijos spauda plačiausiai jį aprašė.
Pirmasis žinomas Ispaniškojo gripo pasireiškimo atvejis buvo užfiksuotas 1918 metų kovą Kanzase. Juo susirgo vienos kariuomenės virėjas Albertas Gičelas. Spėjama, kad virusu virėjas užsikrėtė gamindamas vištieną.
Vos per porą dienų nuo virėjo gripu užsikrėtė 522 kariai. Infekcija taip sparčiai plito, kad ja netruko užsikrėsti abiejų fronto linijų kariai, o vėliau ir civiliai.
Mirdavo greitai
Manoma, kad Ispaniškuoju gripu buvo užsikrėtę apie pusę pasaulio gyventojų. Įvairūs šaltiniai nurodo labai skirtingą žmonių aukų skaičių: nuo 25 iki 100 milijonų. Vien Indijoje nuo šios ligos mirė 17 milijonų žmonių. Teigiama, kad nuo šio gripo mirusiųjų buvo daugiau nei žuvusiųjų per visą Pirmąjį pasaulinį karą. Netgi spėjama, kad dėl šios ligos karas ir buvo baigtas.
Nuo Ispaniškojo gripo daugiausiai mirė jauni, maždaug 20 – 50 metų žmonės, kurie paprastai yra atsparesni virusams. Infekuotieji mirdavo labai greitai. Jei rytą dar buvę sveiki žmonės po pietų užsikrėsdavo gripu, kai kurie mirdavo dar tą pačią naktį. Tie, kurie per pirmąsias kelias dienas nepasveikdavo, paprastai mirdavo nuo įvairių gripo komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo.
Dar viena baisi pandemija, pavadinta Azijos gripu, atsirado Kinijoje 1957 metų vasarį. Ji nusinešė daugiau kaip milijono žmonių gyvybes.
Šios pandemijos grėsmė buvo numatyta ir, skirtingai nei Ispaniškojo gripo, virusas gana greitai identifikuotas.
1957 metų rudenį vaikams sugrįžus į mokyklas, virusas itin paplito. Moksleiviai gripu užsikrėsdavo vieni nuo kitų, o grįžę namo užkrėsdavo ir suaugusiuosius. Tų pačių metų pabaigoje sergamumas šia liga gerokai sumažėjo, o 1958 metų sausį ir vasarį plūstelėjo antroji jo banga.
Išgelbėjo atostogos
Dar viena pasaulinė pandemija kilo taip pat Kinijoje, kur žmonės su naminiais paukščiais ir gyvuliais gyvendavo po vienu stogu.
1968–1969 metais siautėjusi pandemija buvo pavadinta Honkongo gripu, nes pirmąkart aptikta būtent toje vietovėje.
Nuo šios ligos, kurią sukėlė panašus virusas, kaip ir Azijos gripą, mirė apie 800 tūkstančių žmonių.
Dėl sąlyginai mažo mirtingumo Honkongo gripas vadinamas švelniausia XX amžiaus pandemija.
Gali būti, kad mirtingumas ir sergamumas buvo mažesni todėl, kad kai kurie žmonės, išgyvenę Azijos gripą, įgijo imunitetą ir naujajam virusui.
Be to, Azijos gripas labiausiai plito rugsėjį ir spalį, o Honkongo – gruodį, kai daugeliui moksleivių buvo žiemos atostogos. Pandemijos plitimą galėjo pristabdyti ir tai, kad 1977 – 1978 metais jau buvo labiau išsivysčiusi sveikatos apsaugos sistema.
Rasele
emiliukas
gertruda
AdminIeva
kristale