Ar teko susidurt su vyro smurtu?
Nebutinai Jums, gal Jusu artimiems zmoniems?
Nebutinai Jums, gal Jusu artimiems zmoniems?
na smurtas nebutinai yra fizinis. Psichologinis smurtas padaro dar daugau zalos juolab kad nera ka parodyt ir visi pateisina vyra, as patyriua psichologini smurta su vyriausiojo sunaus tevu gyvendama tai baisu kada zmogus bent karta dienoje randa prie ko prisikabint kad kazka ne taip padariau, o baisiausia kada bandziau ieskot pagalbos is artimuju ir visi sake ai gi nemusa, negeria, darba turi tai ko dabar cia skundies, tada psichologo pagalbos net neisdrisau kreiptis, tad teko iseit su 10 men vaikuciu..
ne neteko;) ir tikiuos neteks:)
pabandytų užvožt, tai būtų pirmas ir paskutinis kartas jam:(
Nu pabandytų jis man užduoti, tai kaip vožčiau atgal, kad mažai nepasirodytų:-)
oj ne, man tai tikrai neteko, bet va mano bendradarbei tai daznai kliudavo nuo vyro.Net nesuprantu ko ji su juo taip ir gyvena?As jau seniausiai buciau isejusi su vaiku pas mama.
man nėra,tekę patirti smurto,nuo savo vyro,o vyras yra gavęs nuo manęs:D
Tikrai ne
Esu patyrus smurta nuo buvusio vyro. Viso 13 kartu per ta laika kol buvome kartu. Po kiekvieno sumusimo sekancia diena nepazindavau saves veidrodyje, veidas buvo vien melynes, akyse kraujosruvos, budavo baisiu melyniu ir ant kuno... Dar iki siol yra nedidelis randas prie nosies nuo jo buvusio vestuvinio ziedo, taip pat iskiles kaulas virs akies bei randas ant kojos nuo stipraus ikandimo. Kartais pagalvoju kad jei nebutume gyvene kartu su jo tevu, tai gal manes dabar isvis nebutu, nes daugybe kartu jis mane isgelbejo. Karta, kai jo tevo nebuvo namie, ciupau telefona, uzsirakinau vonioje, paskambinau jo tevui kad gelbetu, ir jis spejo grizti kol mano buves vyras pjuklu vonios duryse nepadare skyles, nes niekaip nepavyko ju isspirti...
Dabar kai visa tai prisimenu, atrodo protu nesuvokiama, kaip as visa tai galejau istverti. Pirmi smurto pozymiai buvo dar draugystes pradzioje, bet buvau per daug isimylejus ir tiesiog nekreipiau demesio, vos ne ji teisindavau... Po to kai suvokdavo ka padare ir kai pamatydavo kad as nebepanasi i zmogu, verkdavo, dovanodavo glebius geliu, vaistais visus sumusimus tepdavo, maldaudavo atleisti ir sakydavo kad daugiau tai nepasikartos. Buvau kvaila ir vis atleisdavau... Kol galu gale atsimerke akys ir supratau kad tokie zmones nesikeicia. Kad tik laiko klausimas kada bus sekantis smurto protrukis... Ir kad ir kaip ji mylejau, palikau ir pati viena issiskyriau. Kad ir per velai tai padariau, bet labai dziaugiuos kad nebandziau dar ilgiau testi musu "seimyninio" gyvenimo, ir noreciau patarti kiekvienai, kuri bent karta yra patyrusi smurta nuo vyro - palikite toki kuo greiciau...
nu ne ir tykiuosi neteks
Ne neteko
ne, niekad