Kiek girdejau, tai tuose prieglaudos namuose atiduoti gyvuneliai yra laikomi max.14 d. ir jei per ta laika niekas ju nepaima, tai darbuotojai juos uzmigdo...kaip jums atrodo, ar reikalingi tokie gyvunu namai?Ar teko paimti is ten gyvuneli?
Nesu ten buvusi, bet ir nenorėčiau.. Esu per jautri tokiems dalykams. Atsimenu, būdama dar vaikas, namo tempdavau visus kaime paklydusius šunis ir katinus:-) Mama sakydavo: jei tik galėtum atidarytum kokią prieglaudą visiems tavo partemptiems gyvūnams. Išdidžiai atsakydavau: TAIP. Ir nemanau, kad tose prieglaudose gyvūnėliai yra pakankamai pamaitinami. Nėra tam lėšų. Tad ten dirbantys žmonės turi būti labai stiprūs, kad imtų ir užmigdytų gyvūnėlį, kuris yra niekam nebereikalingas. Aš taip negalėčiau..
Teko atiduoti du suniukus,nes radom laiptinej,kazkokie negerieciai pamete vargsus suniukus su visa deze
Paėmiau iš Šiaulių prieglaudos 2 mėn. katytę. Tiesą sakant, turėjau vieną tikslą, kad būtų trispalvė, tad į kitas stengiausi nežiūrėti. Bet tos trispalvės buvo dvi ir man labiau patiko kita, bet ši taip į mane žiūrėjo ir miaukė, kad neatsilaikiau. Parvažiavom namo apie 200km. Mačiau, kad katytė labai liesa, bet nemaniau, kad ji visai neės. Gerai, kad jau rytojaus dieną kreipiausi į veterinarą. Prašiau vaistų, bet gydytojas teigė, kad katytė sveika, tik išsekus, davė spec. maistelio ir liepė maitinti prievarta su švirkštu. Po dviejų parų katytė atsigauna, tik pati dar neėda, bet jau atliko savo didelį ir mažą reikalą į dėžutę. Manau pasveiksim ir katytė bus misė, tačiau labai skauda širdį dėl kitos ten likusios sesutės.O kokios gražios katytės. Marmurinės, tačiau turi ir baltos spalvos. Gal kas perskaitys komentarą? Po 14 parų ten niekas gyvūnų nežudo. Maisto jie turi. Tvarkosi žmonės taip, kaip šiais laikais įmanoma. Pagarba jiems. Žvilgterėjau į labai gražų suaugusį katiną, gulintį narve. Koks gyvuliškas žmogus turėjo būti, kad atiduoti tokį gražų gyvūną (bet gal jis mirė)? Dažnai žmonės rašo: neturiu sąlygų laikyti. Tuščios jų šnekos. Pas mane dviejų kambarių bute vienu metu gyveno šuo ir dvi katės. Deja, viskas, kas gimsta, turi mirti, nes senatvė ateina visiems. Jei mano katytė išgyvens, jai visada bus namuose vietos. Į prieglaudą ją sugrąžintų tik mano staigi mirtis. O jei nestaigi? Spėsiu rast šeimininkus. Šiaip jau mirt nesiruošiu, nors virš 50...ką gali žinoti.
dar kolkas neteko,bet paimti noreciau...
Neteko nei atiduoti, nei paimti
Tiesa...pati esu nemažai katinukų pasiėmusi iš lauko ir per skelbimus ir pažintis išdalinusi geriems žmonėms. Nepatikėsit - bet vienu metu, kai draugo kaime katė atsivedė 8 kačiukus, o jo mama pareiškė, kad duos 5 lt, kad vietinis skerdikas gyvus užkastų, neišlaikiau...visus aštuonis susidėjau į dėžutę ir parsivežiau į Vilnių. Nepatikėsite - 6 išdalinau per skelbimus,2 atidaviau tokiai moteriškei, Daina vardu, kuri iš to gyvena parduoda ir dalina įvairius gyvūnukus :) Tai va, reikia tik trupučio pastangų... o kaip būdavo linksma, kai grįžtant iš darbo visa armija atidundėdavo pasitikti :)) o po to visi aštuoni sulipdavo į lovą ir įsitaisydavo kas kur, man ant pilvo, pažastyse ir t.t. didelis džiaugsmas, o ypač žinojimas, kad išgelbėjai gyvus sutvėrimus nuo baisios mirties :)
Teko būti. Ten iš tikrųjų silpnesnių nervų žmogui gali būti sunku apsilankyti. Nusprendėm iš prieglaudos pasiimti šuniuką...su mama nuvykom, vaizdas liūdnas į narvus sugrūsti gyvūnai. Ten niekam nerūpi - narvuose, matosi, ilgus metus su savo numylėtais šeimininkais pragyvenę augintiniai, sergantys benamiai, skirtingu nuotaikų šunys... bet kaip jie į tave žiūri, kaip ji stiebiasi, kaip siekia... tos akys labai ilgam įstrigo... atrodytų, kad visus pasiimčiau, visus iki vieno, nes tose akyse tiek vilties, tiek liūdesio. Apie dalį skirtą katėms iš vis nekalbu - jos ten kaip vištos sukištos į nedidelius narvelius. Pasiėmėm mas vieną mažiuką šuniuką - bet jis pas mus namuose numirė po savaitės kančių, kad mes nežinodami jam davėm normalaus sotaus maisto :( Pas veterinarę vežėm - pasirodo, šuniuko organizmas buvo taip išsekęs nuo skurdaus maisto, kad viskas sutriko vos tik rimtai pavalgė... Jokiu būdu ten nevežkit gyvūnų... tik paimkit, jei yra galimybė.
Neteko ten būti-žiauru man ten būtų:(((Negaliu-man širdis plyšta kai matau tas kačiukų ar šuniukų akytes,prašančias šilumos...Auginam katiną-jį mums padovanojo:))Kitą gyvūną laikyt nėra sąlygų,jei tik bus-senai esu nusprendus iš prieglaudos paimti šunį:)O jau atiduot tai neteko ir tikrai žinau,kad gyvenime neteks-aš taip pasielgt tikrai negalėčiau.Baisu,kaip čia mamytė viena rašė-augino kačiuką,paėmė nuvežė ir paliko:((((Ar galima įsivaizduot ką galėjo jaust tas vargšas kačiukas-tai žiauriau nei žiauru:(((Šiaip gerai tokios įstaigos egzistuoja,bet kad jos būtų normalios ir Lietuvoj kaip kad kitose šalyse.Nes pas mus ne kas ten kiek žinau-jų ten ir nedažiūri ir pusbadžiu laiko:(((Net ir skriaudžia kai kur:(((Man labai skaudi ši tema,be galo myliu gyvūnus.
ne neteko ne vieno atiduot,visad buvo salygos ir yra augint gyvuneli kol iskeliauja i vaivorykstes sali,ne vieno ner teke atiduot, nezinau negaleciau,augini augini myli kaip na tikra seimos nari ir cia atiduot db.. ne ne ...
ir pasiimt neteko,kai ieskojom vaikui dovanu prancuzu buldogiuko tai buvos pasiulymas pasiimt prancuzu buldogo patinele 2metu is Siauliu gyvunu prieglaudos namu, bet sakiau ne,nes suauges suo jau,o cia reikia vaikui, mes nezinom koks jo charakteris yra,kaip bendrauja su vaikais ir visa kita,suauges gyvunas jau turi savo susiformavusi charakteri ir butu sunku jam persilauzt seimoj kur elgiamasi galbut kitaip nei jis priprastes,todel maziukas kai uzauga kartu su vaiku jie tampa taris vienas kito papildymas,kiekvienas zino jau vien is zvilgsnio ko kas nori,ka galima daryt ko ne...
todel pirkom maziuka suniuka 2men ,ir labai dziaugemes.
na ,kad ir ne vaikui butu reikeje,vistik privengciau imt i namus suaugusi gyvuna,iki metu dar jo imciau bet vyresni abejoju...
esam padovanoja i kaima Kaledom seneliams is prieglaudos maza suniuka;))) taj jie buvo labai apsidziauge ir vaikas dabar kaj nuovaziuojam iskary prie jo;))
lina686
ruta26
Anonimas
daina
Indruke
Vaidota
Vilmiene
Milana69