Mano mazius irgi buvo labai megejas pasiznaibyti, pasikandzioti, ypac tada, kai supyksta, kad nevykdomi jo norai. Dantu zymes daznai likdavo, viena karta netgi iki kraujo ikando. Viesumoje nedarau nieko, tik bandau sugedinti, jis tada pabliauna ir apsiramina. O namie tai kartais jam atgal ikasdavau arba iznybdavau biski smarkiau, kad pajaustu. Tai irgi puldavo bliauti, o as jam ilgai ir nuobodziai po kelis kartus kartodavau, kad man taip pat skauda, man irgi norisi verkti, papusdavau jam "popa", paprasydavau, kad ir jis man papustu, tada pasiulydavau susitaikyti ir daugiau nebesikandzioti ir nebesiznaibyti. Apsikabindavom ir jau draugai vel. O siaip tai dazniausiai suvaidindavau, kad verksiu, susiguziu ir kukcioju, aimanuoju, kad skauda, tai jis tada pasimeta, susigesta ir ateina man papusti "popos", pabuciuoti. Pastaruoju metu jau taip nebesielgia, tai ir atsiprasineti nebereikia :))
Agne