Pritariu toms, kurios teigia, kad tokioje situacijoje nereikia mamytes koneveikti... Jai ir taip nelengva.
Darija, net nezinau, kaip pradeti, nes del valymo negaliu patarti, bet ar tikrai nera sansu, kad ta vaikeli pasiliktum? Nei maziausios kibirksteles "o gal"? Neseniai skaiciau viena knyga apie nestuma. Trumpai galiu parasyti: kiekviename vaikelyje, nors jam tik kelios dienos, jau yra zmogaus samone, gyvybe, kuri siunciama is auksciau. Neturetu zmogus spresti, kad lemta gyventi. Nes kiekvienas vaikelis, sau pasirenka tevus. Buvo atlikti turimai, kuriu metu buvo uzhipmotizuoti giliaja hipmoze zmones, ir didzioji dalis (!) atsimine, kad kazkokiu budu is anksto zinojo, i kokia seima pateks. Tai buvo nulemta. Ir mamos, kurios nepaklusta aukstesniai valiai, pasidaro valymus, veliau beveik visada kencia nuo dideliu psichologiniu problemu, kurios tik stipreja... Ir nereikia bijoti, nes daznai vaikelis padaro stebuklus, yra zinoma, kad kartais po vaikelio gimimo net seimos finansine situacija pasikeicia. Nes nuo seno sakoma, kad "dave Dievas dantis, duos ir duonos". Nes vaikuciai ateidami atsinesa savo lemti, kuri kartais yra daug geresne nei tevu.
Tai pagalvok gerai, ar tikrai neatsiras tavo sirdyje vietos dar vienam vaikeliui, kuri tau atsiunte Dievulis?
Rasele