pas mane ir tas pats, atitolom su draugem pries mano vestuves.. o bendravom nuo mazens, visada sakem kad busim viena kitos pamerges, bet kai pradejau rimtai su vyru draugaut jos pradejo pykt kad jom mazai demesio skiriu, aiskino ka daryti ko nedaryti,. va taip ir atitolom net mano vestuvese nedalyvavo nors as ir nekvieciau nes jau nebendravom paskutiniu metu.. dabar mieste susitikus isgirdau kai per tel sake "nu gerai atia, pazystama sutikau reikia paplepet" nu jo galvoju jau pazystama o ne drauge.. tai tokios ir drauges tada.. ne su jom gyvent o su seima.. taip kad man nelabai rupi kad jos dingo, kas liko tas liko.. turiu viena superine drauge, ir man labai gerai.. nereikia tu apsimestiniu sypsenu " labas sese" o uz akiu sneket beleka.. tikri draugai niekada nenusisuks.. dabar vis susitinku su vyro draugu zmonom, jos turi vaikus ir yra apie ka paplepet.. o tos mano buvusios drauges dar iki siol vejavaikes, laksto apsnekineja.. gal ir gerai kad nebendrauju su jom :)
kristale