Motinos, tyrinetojai, feministes ir ne feministes sutaria, kad moterys akcentuoja graziaja motinystes puse, o negatyvus dalykai lieka neatskleisti. Taciau moterims reikia zinoti butent tai, rasoma viename straipsnyje. Ar jus sutiktumte su sia isvada?

12ats.
Motinos, tyrinetojai, feministes ir ne feministes sutaria, kad moterys akcentuoja graziaja motinystes puse, o negatyvus dalykai lieka neatskleisti. Taciau moterims reikia zinoti butent tai, rasoma viename straipsnyje. Ar jus sutiktumte su sia isvada?
Tyrimas parode, kad tik viena is keturiu moteru realistiskai suvoke motinyste bei jos atnesamus issukius. Siu tyrimu tikslas buvo leisti vaisingo amziaus moterims suzinoti sias paslaptis pries pereinant iniciacijos ritualus ir palengvinti kaltes jausma, kuris gali uzklupti imant lyginti motinystes ivaizdi su realiais savo isgyvenimais. O gal tas idealizavimas motinystes ir nesuvokimas realybes kartu priklauso nuo amziaus, o gal nuo auklejimo seimoj, savisvietos?
geguziukasKiti klausimaiĮsimintasĮsiminti

3
Manau,kad moterims,kaip busimoms motinoms,reikia zinoti ir negatyvias motinystes puses.Reikia ruostis tam.Mano nuomone,galima ta negatyvuma sumazinti.Jei turi problemu budama nescia,ieskai priezasciu ir bandai padeti sau.Gimdymas nesa skausma.Moraliai pasiruosi tam arba gali darytis nuskausminima.Budama mama,susiduri su aibe problemu.Bandai ta negatyva pakeisti pozityvu.Visa ta negatyvia motinystes puse kompensuoja nepaprastas jausmas,kai laikai ant ranku savo vaikeli,kai girdi pirma jo zodi,kai matai jo sypsena.Tiesiog pamirsti visus vargus,pamirsti save.Sakyciau,,atiduodi save'',
,,aukoji'',kad galetu gyventi tavo vaikelis.
vilem
2
sutinku kad motinyste nera lengvas dalykas, ypac kada vaikas pradeda lankyt mokykla, susiduria su paauglystes problemom.. tada mamai pasidaro sunku ir ta motinystes iliuzija pradeda tirpt.. tad verta zinot kad tas vaikelis ne visada bus toks svelnus gumuliukas, bet bus ir zodi gal piktesni tariantis, savo nuomone issakantis paauglys..
gertruda
2
Manau, kad aš esu viena iš tų keturių, kadangi tikrai buvau pasiruošusi motinystei. Nors neskaičiau jokios literatūros, bet labai daug žinojau apie džiaugsmus ir ypač apie sunkumus, su kuriais susiduri augindamas vaikutį. Mano mokykla ir pasiruošimas buvo iš praktikos, kadangi esu jauniausia šeimoje, tai teko padėti užauginti brolio ir seserų vaikučius. Ne vienas jų užaugo pas mano tėvus, tai ir aš visada šalia buvau.
Manau, kad be praktikos, vien literatūra tikrai nesugebėsi visiškai pasiruošti motinystei. O dažniausiai ta praktika ir būna savo vaikučio auginimas. Aišku, geriau, kada moterys yra supažindinamos su visais motinystės aspektais. Nes tada bent jau nebūna tokio didelio streso, kai nukrenta rožiniai akinukai sulaukus savo vaikelio :)
trejetukas
2
Aš visada bijojau gimdymo, todėl pirmo vaikelio susilaukiau tik 26 metų. Kai buvau nėščia aš neišdrįsau žiūrėti pačio gimdymo. Nuo savo kraujo man darosi slabna :)) Jei labai labai nori vaikučio, tai jokios kliūtys nebaisios. Nemanau, kad jei man būtų pasakę kaip teks vargti ar atsisakyčiau noro susilaukti vaikelio... Tiesiog tam reikia pasiruošti psichologiškai. Kaip sakau, turi pats užaugti :)))
Irma
2
Manau, kad nemažas skaičius moterų susiduria su motinystės problemom, būtent todėl, kad sureikšmina, sušventina vaikelio atsiradimą, gyvena iliuzijomis. Negana to, kad dažnai mūsų santykiai su vyru būna grįsti muilo burbulais (kitų nuomonėm, išankstiniais įsitikinimais, nesistengimu pažinti žmogų tokį, koks jis yra,arba savęs įtikinimu, kad tas žmogus yra būtent tai, ko tu ieškai (nors iš tikro - nei velnio)), o ne meile. Gimus vaikui viskas tik blogėja, nes ir taip silpnas poros ryšys, dar suskystėja. Iš ten, didžiąja dalimi, ir pogimdyvinės depresijos ir nusivylimas...o dar ir ta būsena, nuolat rėkiantis ir kakojantis leliukas, nesupratingas vyras....ui... manau, kad nereikia rožinių akinių, tikrai verta pamąstyti, kos vaiko gimimas ir auginimas gali būti sunkus ir ne visai tobulas (žinoma, dėmesys, pastangos ir meilė tokiais atvejais neturi būti mažesnė):) kad po to negriūtų svajonių pilys.
Vaidota
1
na man motinyste tai ne tik didziulis dziaugsmas tai ir didelis rupestis bei "vargo vakariene" istikruju daugumai taip yra tik ne visos pripazysta. Jau budama nescia zinojau kad nuo tos akimirkos kai manyje eme augti gyvybe dabar jau nebeesu viena ir atsakinga tik uz save. Galbut del to po gimdymo neuzklupo jokios depresijos - as ruosiausi motinystei. Sutinku su tyrinetoju isvadomis...
barskute
1
ir sutinku su nuomone,kad gamta saukia:)pati moteris turi pajusti,kad jau nori buti mama,ir pasiruosusi viskam,del savo vaiko.
dzionike
1
na ka galiu pasakyti, is mano puses tai motinyste tik grazius jausmus kelia, gal todel ,kad ir nestumas ir gimdymas buvo lengvi,vaikas ramus jokiu problemu,viskas kaip is pypkes kuo puikiausiai,pieno turejau i valias iki metu ismaitinau,vaikas naktim nesikeldavo,kazkokios ipatingos prieziuros nereikalavo ,jokiu pilvo digliu nebuvo,,na istikro daug kas sako,kad tau pasiseke,nes tokiu vaiku labai mazai buna,ir vat db pusantru metuku,o jau i puoda ismoko prasytis pats nuo metu ir 2men,anksti kalbet pradejo,viska supranta,klauso,nezyzia,oziu nerodo...galima susitart su juo kai ko nori ir negalima,niekad nezyz ir nereikalaus jei negalima... nors dar tik pusantru metuku... nei sirgo nei ka ... man motinyste labai grazus dalykas, tik teigiamu atsiliepimu teturiu...
gal kai uzauginsiu visus kiek turesiu vaiku sakysiu kitaip,bet vistiek nemanau,kad gali buti kazkas neigiamo,kai turi salia tokia nuostabia Dievo dovana-vaika...
net neisivaizdavau ,kad vaikas gali atnesti i gyvenima sitiek pilnatves jausmo ,tiek dziaugsmo ir viso ko geriausio... mum su vyru jis buvo planuotas ir begalo laukiamas visu, todel dabar jis mums yra musu pasaulio bamba :D
Milana69
1
as asmeniskai nesutinku. negyvenu as paga "isvadas", "trafaretus", "apklausas", viskam ateina arba gal ir neateina laikas, buna,kad jis dar neatejes, jau buna praejusiu.
juratele
1
kiek žmonių tiek ir nuomonių, nes negalime mes to žinoti, nors ir labai daug skaitytume ar prisiklausytume, juk kiekvienai skirtingi tie pojūčiai ir kiekvienai skirtingas laikas tam pajusti ateina, bet gali jis visai neateiti, tai gal ir auklėjimo klaidos. Mes ir ateities negalime nuspėti kaip kas bus po mūsų ar prieš mus.
vinipukas