Vasara isteku, jau dabar ima kazkoks jauduliukas baime :) Kaip jums buvo? Ar labai jaudinotes? Bijojote? Kas labiausia gasdino? Kaip jums buvo? Pasidalinkite savo patirtimi, isgyvenimais sita nuostabia gyvenimo diena!
Vestuvems pasiruosti turejome puse metu,bet buvo gan kebloka,nes rupesciu daug daugiau pasirode,kai emem planuoti,nei isivaizdavom :)).Be to,gyvenau ir dirbau ne Lt,plius neakivaizdiniai mokslai,i kuriuos vazinedavau i Lietuva....Buvo tiek rupesciu,jog laikas prabego taip greitai,kaip niekad :).Darbe dave menesi atostogu,tad teko taip susiplanuoti viska,jog ir egzaminus issilaikyciau ir vestuves atsvesciau :).Didziausias jauduliukas ko gero buvo pora kartu :),tuomet kai pasipirso..,ir kai atsikeliau vestuviu dienos ryta :).O siaip buvo skubejimo,derinimo,planavimo,bemiegiu naktu sesijoms ir egzaminams pusmetis...Atrode laiko truko ir truko :),bet isauso ta diena..,ir viskas atrode buvo kaip ir turejo buti!
jej jau dabar drebuliukas ima tai isivaizduok kas bus paskutine savaite o juo labiau paskutine diena:) man mano vestuves dabar kaip migla nes tiek jaudinaus, kad beveik nieko ir nebeatsimenu dorai bet tai pati laimingiausia diena:) sekmes tau vedybinem gyvenime:)
as istekejau 2009 balandzio 22d,visai neseniai,kazkaip nesijaudinau,vestuves buvo paprastos,bet buvo keistas jausmas isejus is metrikacijos,zinant kad jau esu zmona:-)
as istekejau rugpjucio pabaigoj,paskutini vasaros savaitgali pries 4:))) oras buvo lyg dievulio dovana...buvau labai rami, toks jausmas,kad visa tai vyksta ne su mani,bet buvau pati laimingiausia:)))) padejo svente iskelt tevai,be sesers pagalbos irgi buciau neissivertus. Neuzmigau visa nakti.Atsikeliau puse 5 ryto, isejau pasivaikscioti po ryto rasa,nusiskyniau nuo obels obuoli,apsikabinau savo suni,jau buvo puse 6 ryto,padariau tevams ir sesei kavos,ir islekem i kirpykla. :))))
As istekejau spalio 27d pries du metus, pareiskimus buvome padave jau rugpjucio men. Tada lankeme kursus sekmadieniais, as nuo rugsejo pradejau mokytis profkeje, kazkaip tas laikas greitai prabego, net nepastebejau, nebuvo kada jaudintis... Tik paskutine savaite buvo labai itempta ir labai uzimta... Dauk ko nespedavau padaryti iki galo... Laukiau tos dienos, bet net nepastebejau kaip ji prabego... :) O tu nesijaudink, juk vasara dar toli :)
Labai bijojau, kad prie stalo neapsi......, nes laaaabai pykindavo, o kai tiek daug ir įvairaus maisto. Dar bijojau, kad bažnyčioje ar kitur neapalpčiau, nes labai būdavo silpna.
vestuviu diena labiausiai jaudino,kad nenuluztu dirbtiniai nagai:-DDD
labai jaudinausi,tik vieno norejau kad jos praeitu taip kaip viskas suplanuota.
As taip pat su nekantrumu laukiau sios dienos, bet labai norejau, kad ji greiciau ateitu :) Pries 6 menesius neseme pareiskimus, todel laiko tarpas buvo gana nemazas pasiruosimui ir laukimui, taciau tikrai neprailgo :) Beje, sveikinu, ruosiantis suskurti seima :)
as istekejau pries beveik puse metu, rugpjucio 22d :) nuo pasipirsimo iki vestuviu dienos buvo puse metu, tai turejau laiko pasijaudinti :D zinoma, kad eme jaudulys, juk tokia diena artejo, sukau galva del visokius smulkmenu, kad viskas butu padaryta, kad nepaveluoti ir pn. Bet laikas is tiesu labai greitai prabego, o ta diena isvis buvo lyg sapne(nes daug ko nepamenu, nors buvau blaiva:D ) tiesiog buvau lyg kazkokiam soke, sunku buvo patiketi, kad tai mano vestuves, kad zengiu prie altoriaus, kad jau ziedas ant rankos ir visa kita... buvo keista. atsipeikejau tik po poros savaiciu, kad jau yra tas faktas :D atrodo lauki lauki lauki, o ta diena taip greit prabega....Na, bet ir dziaugiuosi, kad viskas jau padaryta, esame susituoke, patys issikeleme vestuves ir einame kartu gyvenimo keliu i nezinia =)
geguziukas
simute
daina
labrollady
nichte
iinnggaa
ruta26
deimantina
Indruke
Laukiancioji