Atsakymai

  1. 13

    o buvo taip... :) 4 dienos po termino as jau nekantrauju ir kartu nerimauju kad tik kas blogai nebutu. buvo 5dienis nuvaziuojam su vyru i Kauno Mazylio gimdymo namus, mane apziuri ir sako "dar gimdyt nelaikas ateikit 1dieni" nu laukiu dar 2 dienas.. nuvaziuojam 1dieni tai gyd net nepazino :) per savaitgali taip istino veidas, rankos.. sako "kiek per savaitgali svorio priaugai" ;D zodziu, uzraso mane i dienini skyriu liepe eit kiekviena diena.. ateinu 2dieni i ta dienini, gyd sako einam apziuresiu.. taigi 2 cm jau atsidare valio galvoju.. nusprende jau namo neisleisti, nes vis spaudimas kilo..tai va, viskas ir prasidejo ta 2dieno vakara.. dar atsimenu su panom ziurejom kalejimo beglius, kai as sakau man kasko maudzia pilvuka..tai panos sako nu jau gimdysi, sakau neee nemanau :) nuejau miegot ir vartausi lovoj niekaip neuzmiegu, dar 2 moterys gulejo palatoj tai sako ot bailiuke vis dejuoja.. man prasidejo paruosiamieji saremiai.. ziuriu kad jau kad 5 min skauda.. nueinu pasakau seselei ji iskviecia budincia gyd. ta gyd sako nu kas yra ( buvo pikta nes prikeliau ) sakau man atrodo kad jau prasideda.. ji man sako nu lipk ant kedes paziuresiu.. ir zodziu ji mane apziurisako nieko tau cia nera tie patys 2cm. eik miegot.. ir ieina sesele sako nu kaip? tai ta gyd sako ieko cia jai nera matai jauna tai bijo ir t.t nu sakes galvoju.. einu atgal i palata vartausi visa nakti, galu gale 6 ryto.. nuejau issimaudziau ir laukiu gyd. ateina ir sako tu skundeisi nakti, sakau joooo as visa nakti nemiegojau :/ nu sako einam apziuresiu.. ir ka jus galvojat atsidare dar 2 cm tai siunte jau i gimdykla su 4 cm. tai gimdykloj buvau jau 10 val. buvo aukstas spaudimas tai gyd patare epidiura daryti.. suleidzia man vaistus 11 val as jau nuo tu saremiu visa issikankinu, taip gera pasidare kaip nuskausmino.. atsigulus tv ziurejau..gydytoja vis ateina apziuri ir sako nu iki 3 maziuka turesi.. kartu dalyvavo vyro sese, nes labai jau bijojo jis tai neverciau :)nuleido man vandenis ir staiga jauciu kad jau tikrai gimdysiu.. buvo 15 val. labai greit atsidare kaklelis pagimdziau per pora isstumimu.. gime 15val 12min 3800 ir 53 cm tai va visko buvo ir dziaugsmo asaru ir juoko.. vyras atejas i palata visas drebejo, ziuri i ta maziuka ir atsiziuret negali, galvoju gerai kad neverciau eit su manim butu apalpes, paskui dar del jo man tektu nervuotis :D nu as cia ir prirasiau :)

    kristale

  2. 13

    Viena diena po termino. Paryciui pabundu nuo skausmo… Paskaudeno kiek rimciau nei vakar ir vel aprimo. Uzmigau. Vel skauda. Paziuri i laikrodi 4:30. Praeina ir vel uzmiegu. Vel pabundu nuo skausmo – i laikrodi 4:50. Praeina ir vel miegu. Bet nuo nuo 7 valandos ryto nei miegot, nei gullet nebegalejau… Pasikeliau, palindau po dusu ir vaikstau po namus karts is karto isiremdama i siena rankomis kiek pasilenkusi, issiskietus, kazkuria akimirka pagalvojau, kad ko gero atrodau kaip ozka isiremus i naujus vartus… Tik vietoj mekenimo padejuodavau… 8:30 padariau vyrui kavos ir liepiau greitai keltis, dar greiciau nusiprausti ir isgerus kava vezti mane gimdyti. Pramerkes akis paklause: “O tu tikra, kad jau, nes jau dvi savaites, kaip gimdai?” Bet vietoj teigiamo atsakymo uzejo saremis, tai ismeciau savo ozkos poza ir sudejavau. Truputi po 9 jau buvom ligoninej. Apziura – 7 cm atsidarymas. Keliavom tiesiai I gimdykla. Gydytojo pazadas, kad iki pietu turesim vaikiuka. 12 val – leliuko dar nera, nuleidzia vandenis. Skauda vis labiau. Vyras salia. 14 val – leliuko nera, pradeda lasinti skatinamuosiu. Skauda dar labiau. Vyras isprakaitaves beveik kaip as. 15 val – leliuko dar nera, bet skauda taip, kad pradedu prasyti gydytojos, kad mane pjautu, bet gaunu atsakyma: “Ka pjaut, ka pjaut? Vaikas jau lenda”. Prasideda stangos viena paskui kita… Girdziu kaip vyras praso, kad kvepuociau (matyt per skausmus buvau pamirsusi)… Ir galiausiai isgirstu gydytojos paliepima stumti. Stumiu… Dar stumiu… Ir vel… Staiga toks ‘pliumpt’ ir nieko nebeskauda – musu mergyte gime. Liepos 31 diena, 15:35, 3800 g ir 54 cm. Suvysto ja ir paduoda svieziai iskeptam teveliui palaikyti, kol mane sutvarko (teko siek tiek mane kirpti). Kiek uzmatau stebiu savo vyra su dukra ant ranku sedinti kampe. Taip gera, taip grazu…Galiausiai ja paduoda man… Vyras glosto mane, dukryte… Neapsakoma laime… Galu gale mes tryse…

    musė_maišė

  3. 13

    Papasakosiu apie savo pirma gimdyma :) Nors abeju vaikeliu atejimas buvo man labai svarbus.
    Buvo ilgas Joniniu savaitgalis. Iki gimdymo termino liko 10 dienu, tai nusprendem su vyru praleisti savaitgali gamtoje. Atsikeliame anksti ryte ir pradejome krauti daiktus i iskyla. Gerdama arbata pastebejau, kad nuo stovincios kambary geliu puokstes nusileido mazas voriukas. Dar pajuokavau, kad atnes mums naujena. Jau is pacio ryto buvau pastebejusi, kad pilvas susitraukineja, bet nekreipiau demesio , nes visai neskaudejo, nusprendziau, kad paruosiamieji saremiai, jug dar ne laikas. Bet kai 2 valandos jis vis susitraukinejo, pradejau ziureti i laikrodi. Reguliariai kas 6 , paskui kas 5 minutes. Prasitariau vyrui, tai tas suabejojo, ar verta i gamta vaziuoti. Tai issiunciau ji i turgu pirkti darzoviu, o pati toliau i laikrodi ziuriu...ir vis tas pats. Bet skausmu jokiu. Grizo vyras is turgaus, na sakau, neskauda, vaziuojame i gamta. Isvaziavom, bet pakeliui vyras uzsuka i esancia ligonine ir liepe pasitikrinti. As dar bandziau priesintis, bet ikalbejo, sako, pagimdysi paskui prie ezeriuko :) Nusileidau.
    Gydytoja apziurejo, nusisypsojo, sako jau siandien tapsi mama. Suabejojau, sakau, man gi neskauda. Bet sako jau 4 cm., tikrai gimdysi. Pagulde mane i gimdykla, guliu, pikstu, isvyka nepavyko, o saremiai praejo , nieko neskauda, oras grazus, o as cia.... Praejo kelios valandos, akusere irgi suabejojo ar gimdysiu, nes ju prietaisai seremiu ne uzfiksavo. Pakviete gydytoja, kad leistu mane perkelti i palata. Gydytoja apziurejo ir su ta pacia sypsena pareiske, kad po kokios valandos jau tikrai busiu mama, nes jau 8 cm (nesupratau is kur). Pradejau prasyti, kad duotu ka nors kad pradetu skaudeti, nes taip nepagimdysiu. Juokesi is manes ir akusere ir gydytoja, sako, tad tokio prsymo netko girdeti.
    O paskui viskas ivyko labai greitai. Gydytoja nuleido vandenys, tikrai pradejo skaudeti ir is karto stipriai, bet jau buvo pilnas atidarymas. Pagulde ant stalo, liepe stumti, viskas buvo kaip sapne, net nesupratau, kaip vaikelis atsirado man ant ranku...dziugsmas, asros ir...begaline meile...tokia stipri...tokia grazi.. niekada nieko panasaus nejauciau

    mamyčiukas

  4. 11

    Tai jau mano trečias vaikas, bet kiekvieną kartą vis atrodo nauja ir nepakartojama. Atrodo taip laukiama ir taip netikėta. Terminas buvo 14 d., o pagimdžiau 17 d. Pradėjau sapnuoti, kad gimdysiu, tai prieš gerą mėnesį. Tai susapnuoju skaičių "4", tai vieną vakarą džiovintų slyvų persivalgiau, skrandis sustojo, pradėjo spazmuoti. Aš jau, tipo, ir sąrėmius pradėjau skaičiuoti, o skausmas tikrai, kas 5-10 min. kartojasi. Gerai, kad naktį buvo, tai paskauda, paskaičiuoju ir vėl miegu. Žinau, kad dar per anksti, ne tas terminas, bet vis tiek baisu. Kadangi paskutinėm dienom kankino baisi nemiga, tai labai ilgai žiūrėdavau TV visas laidas iš eilės. Ir tą vakarą iki 1 val. nakties žiūrėjau TV. Vyras šalia parpia, jam nė motais. Tik užsnūdau, apie pusę dviejų, užėjo dažnas noras į WC. Na, manau, šakės. Prisiminiau, kad su pirmu 12 val. kankinausi pririšta (matavo sąrėmius) ant gimdymo stalo, tai sakau dabar namie kentėsiu kol galėsiu! Ginekologas dar prieš mėnesį barė: rankų labai nekilnok, užuolaidų nekabink, esi pasiruošusi gimdyti, tad saugokis, o su pirmais sąrėmiais - į ligoninę. Na, galvoju, jau ne, rizikuosiu. Na ir prasidėjo rytinis pasivaikščiojimas: lova-WC-vonia:) Apie pusę keturių ryto, galvoju, užtenka,reikia žadinti būsimą tėtuką. O brandusis tik pramerkė akį, užkimusiu balsu paklausė: "Jau?", "Jau" atsakiau šypsodamasi. Tai kaip kulka iš lovos, į kelnes (mat rugpjūčio mėn. buvo) ir vos ne į mašiną. Aš sauaku, palauk ir manęs, ir aš važiuosiu:) Mes į mašiną, o čia, atsitik tu man taip, ji užstatyta kita mašina, kad nei apvažiuosi, nei išvažiuosi. Ar prisižadinsi ką pusę keturių ryto? Ačiū dievui,turim kitą mašiną, tai ir išgelbėjo, nereikėjo greitosios kviesti. Atvažiavom į ligoninę, o gydytoja iš gimdyklos jau prie durų pasitinka. Sako, mačiau, susirietusią ateinančią. Atsidarymas - 2 сm. Sako, pildyk dokumentus, anketas kažkokias. Vos sugebėjau savo pavardę užrašyti, o apie kažkokius atsakymus į klausimus jau ir galvot nesinorėjo. Pasižiūrėjo gydytoja į mane ir sako, duok, padėsiu užpildyti ir marš į gimdyklą, kol priimamajame nepagimdei. Mat prasidėjo staigus kaklelio atsidarymas. Paguldė į vienvietę palatą-gimdyklą, nereikėjo niekur kraustytis. Vyras buvo šalia. Man atrodė, jis daugiau kentėjo nei aš:)Skaudėjo ir man. Bijojau atsigulti, kad nepradėtų imti miegas, nes juk naktis. Tai sėdėjau ant kamuolio, klūpėjau, stengiausi vaikščioti. Kai pasiprašiau nejautros, sako per vėlu, tai ir pagimdžiau pati. 6 val. gimė graži dukrytė 3850 g. ir 54 cm. Labai bijojau, kad nemokėsiu susitvarkyti su mergaite, kadangi auginu du sūnus. O dabar viskas labai gerai, labai džiaugiuosi savo angelėliu, vyrai mus lepina.
    Tai tokia mano istorija. Manau ji paskutinė, jau ir amžius ne tas, ir "krizė" kartu gyvena. Na nebent žinočiau, kad dvynukai gimtų (nuo pat motinystės pradžios norėjau), dar "pasirašyčiau", bet kadangi tai nerealu, tai ir nebandom:)

    elegancija

  5. 9

    savo maziuko laukeme begalo. greitai su vyru vaikuciui daug ka buwome jau susipirke iki 6menesio.:) Viena penktadieni man paraso pussere kad pagimde berniuka. pagimde per anksti,dar tik buwo sesi menesiukai. bet swarbiausiai vaikas gime sweikas. o man tik 2savaites budawo tik parengiamieji sariamei. dar vaikutis labai jau greitai nustojo sukinetis.trankytis ir pan. o man kaip tik reikejo sekmadieni keliautis pas savo gydytoja,pas kuri ruosiausi gimdyti. jau ta sekmadieni vaziawau su tase,nes buwo tokia nuojauta kad teks gimdyti. su wyru niwaziavome. daktaras apziurejo ir teko man duoti tabeciuke skatinamuju,nes vaikas nemazas ir bijojo,kad jam as nenutiktu. wiskas viko labai ilgai. nuo 10h. iki 16h. gulejau palatoje. bet tada tokiu saremiu kaip ir nejutau. laisvai galejau kenteti. wyras visa ta laika prabuwo su manimi. labai palaike. man net jau bowo jo gaila. nes nevalges,jam skrandi jau labai skaudejo. tai gerai,kad mano mama atwaziawo. jam vagyti dawe. o as tai negalejau walgyti,nes galejo prireikti cezario pjuvio. tada po16h. mane nuweze i gimdykla. ten jau gulejau. salia buwo mama ir wyras. pastebejo akusee,kad ta tablete man nepadeda,tai laseline pastate su daug skisciu ir skatinamuju. wat nuo ju man prasidejo nezmoniski skausmai. rekiau,verkiau ir ko tik nebuwo.galwojau isprotesiu. butu epidura padare. bet anesteziologas vienas. ir dar kaip tycia operacija po operacijos. tai iki to stumimo as nemazai prasikankinau. aisku padare ta epidura. bet iki tol teko nemazai prasikankinti. pas mane kaklelis nelabai norejo prasiwerti kie reikia. o tada stumimas. jis truko apie 2-3h. wyras sake su mama kad 3h. waikas isitatydawo bet paskui nukripdawo i kita sona. warte ten mane. ir tupejau ir visaip teko guleti. daznai jau samones netekdawau. visas ta diena gimdykloje buwes personalas subego pas mane. teko nemazai atkenteti. bet swarbiausiai vaikas gime sweikas. 9 is 10balu. man ramiau pasidare,kai pamaciau jog vaikuti idawe vyrui ir vel nualpau. ziaurus buwo mano gimdymas.po jo buwau labai jautri. net negalejau apie ji pasaoti be asaru... to kas vyksta pacioje gimdykloje zodziais nenupasakosi. cia reikia pamatyti. stai tokia mano istorija. pagimdziau twirta wyra.Oresta swere 4,300g. ir ugis 57cm.

    Deimante

  7. 6

    ...sestadienio rytas. vos prabudus (nors jau buvo ~puse desimtos) nugaroje emiau jausti pirmuosius skausmus. pusryciauti noro nebuvo, bet vis tiek stiprybes delei suvalgiau sumustini su arbata - kaip veliau paaiskejo, gerai, kad tik tiek... pasamoneje eme kirbeti mintis, kad nakti tikrai kazkas nutiks, tad emiau tvarkytis po namus, o Pranas isejo klijuot vonios grindu plyteliu (pas mus statybinis remontas). regis viskas butu buve gerai, jei ne kas 5 min nuo 11 val ryto prasidedantis ateinantis ir iseinantis skausmas nugaroje, kuris, kas keista, trukdavo nuo 30 s iki 1:30. (veliau, jau vaziuojant, normalizavosi ties 40 s., ir tiksliai pagal laikrodi kas 5min periodiskumu). taigi susitvarkiusi ir sumasciusi, kad jau viskas, ilgiau tvert negaliu, susidejau paskutinius daiktelius, leidau dar saviskiui papietaut ir ~14:50 isvykom laimes iekoti i Kauna. ir tikraja to zodzio prasme - LAIMES. kai buvome prie Vievio, paskambinome gydytojai Bangai (pirmoji laime, kad su ja maciaus pirmadieni, kai buvom nuvykusios su Monika, Martyna ir Jolita). pasirodo, mes vaziavome i Kauna, o ji tuo metu buvo Vilniuje, po paskaitos ir jau irgi beketinanti vykt atgal i Kauna (cia antroji laime!). musu akusere, su kuria buvo tartasi, tadien nedirbo. bet mums nuvykus pasitikusios "babytes" (kaip Jurga yra minejusi) jau zinojo, kad mes tokie esam pakeliui... nelaimei, pasirodo, tadien buvom pirmieji pageidaujantys gimdyti, nors jau buvo puse penkiu, matyt niekas nieko nesitikejo sulaukti, tad silto sutikimo is ju puses nebuvo... o emus pildyti dokumentus ir paaiskejus, kad gimdysim su Banga - bendravimas dar karta radikaliai pasikeite ir vel i blogaja puse :( gydytoja apziurejo ir taip sakant daugiau jos nematem, o is akuseres puses eme skambeti keistos replikos ir uzuominos, kabinejimasis prie zodziu ir pan. nesigilinant i visus jos nepasitenkinimus, buvo tikrai nemalonu, tad patarimas, jei ten gimdysit - ieskokit akuseres ne "babytes", net jei ji savo darba ismano pagal tam tikra patikrinta ir susidaryta ilgamete asmenine metodika...tesiant gimdymo istorija nudziugau atvykus gydytojai Bangai. tai toks superinis zmogus ir sios planetos Zemes gyventojas, asmenybe, kuriam vos iejus pro duris pasidaro ramu ir miela, jauku ir gera... siek tiek pasikalbejus, man pagulinejus, pavaikstinejus ir pasedejus ~19 val paaiskejo, kad jau 5 cm! gana greit, kaip pirma karta gimdant... aisku skausmeliai didejo, eme pykint (pasirodo to priezastis - greiciau atsidarinejantis kaklelis), teko ir kazka atpilt, nors skrandis jau turejo buti tuscias (visgi nuo pusryciu nieko daugiau nevalgiau + organizmas buvo isvalytas)... nesvarbu. pykinimas ir atpilinejimas baigesi pasinaudojus vonia. keista, buvau skaiciusi, kad ten ne taip skauda, o gavosi, kad skausmas buvo astresnis... bet gal taip nutiko tik todel, kad vandenukas ir prie 9 cm dar nebuvo nutekejes... kaip jis nutekejo, taip ir nesuvokiau... gydytoja Banga tikrinimo metu minejo kad kazka pakels, matyt, tai pagelbejo ir jis kazkur vonioje pasklido man ne nespejus susivokti... (tai dar kazkelinta laime, nes pagal sumastyta mano gimdymo scenariju jis turejo pasilikt Vilniuje). taigi artejo desimta valanda. beje, laikrodis buvo mano priesas! rodos skausmas uzeina, praeina, pasiziuri i laikrodi, o jis rodo, kad tepraejo 2, 3, ar 5 min nuo paskutinio pasiziurejimo... tad kazkur nuo 10 val man jau eme "vaziuoti" stogas... ir baisu, ir skauda, ir akusere aiskina, kad tu daryk ta ar ana, o man, kaip veziukui, nesinori to daryt ir viskas. siuo poziuriu Banga buvo visai kitokia. diplomatiskumo isikunijimas! padejo man ir "dainuot", ir mmm snopuot (cia maniskio mintis) ir uz rankos laike ir patarimus bei psichologine teigiama energija teike... vien jos ir maniskio buvimas nuo pradzios iki galo visur kartu buvo didelis stiprybe teikiantis geris - laime. taigi, 9-10 cm atsiverimas ir jau uzeinantis noras "tustintis"-stumti, skausmai, kad regis mirsi, visur viskas ratu, noras NIEKO, tik ramybes ir poilsio... akivaizdu buvo, kad vonioj nieko nesigaus... tad isbandziau senaja geraja kedute (kazkaip maniau, kad ant jos ir baigsiu...). taciau man ant jos pasedejus keleta minuciu vis apnikdavo noras atsistoti, o atsistojus budavo dar sunkiau, tad vel sedi ir vel nieko. skauda ir tiek... o laikrodis vis tiksi, letai, ramiai, bet tiksi... Banga eme raminti, kad jau nedaug, kad dar siandien spesim, kad per valanda - laisvai. maniskis irgi buvo bepradedantis taikytis su mintim, kad mazoji pasauli isvys 13-a diena, nors pries menesi tvirtino, kad 14 ir kad ne kitaip. as jau emiau panikuoti, kad ta valanda baisiai didele, kad jau viskas. bet kazkaip nurimau atlegus skausmui ir porai minuciu palengvejus - etejus saldziai ramybes minutei tarp saremiu... per jas issikraustem i tikraja gimdykla, kur gimdymo kede ir kt. prietaisai... is pradziu net noras nekilo ten lipt! ir isvis buvo nebezinomybe... kilo noras tik kluptis ir nebekvepuoti... taip turbut praejo dar 10-15 min klupint pries gimdymo kede... (galbut simboliska, savotiska malda, kad ji man padetu uzbaigti ryte prasidejusi maratona). isitaisius kedeje laikrodzio jau nemaciau, tad sis priesas atkrito, kai kitas eme mane spausti (turiu omeny akusere)... netgi liepe ant jos pykti, susikaupti ir stumti, ne taip, o kitaip, dar kazkaip, bent tris kartus... is tiek jegu, kiek turiu. o man jau buvo visai stogas pavaziaves, itariu saukiau, aimanavau, svaiciojau nesamones, kaip kad "daugiau vaiku tikrai nebus!"... o visi man tik stengesi padeti... Banga ziurejo, kad vaikelio sirdute plaktu normaliai, kad nesiskirtu ritmas. Pranas laike deguonies kauke. o akusere buvo kaip tas piktas policininkas, kur kiti gerieciai. tad siek tiek, o gal ir daug nervino ir buvo sunku susikaupti... keista, bet drasinama ir suvokusi, kad kazkaip kazkas ne taip emiau pasitiket duodamais visu patarimais. dar ir savotiskas sokas buvo, kai isgirdau kategoriska akuseres "kerpam", nes jausmas buvo subyresiu i skutelius... as jau ir tam buvau pasiruosusi, buciau leidus, bet Banga tik papurte galva, vadinasi nereikia. maniskis pasake nekerpam, tai sulauke replikos "erelis". juokinga, kai dabar pagalvoju, man stanga, akusere su Pranu "kapojasi", o Banga labai ramiai laiko mane uz rankos ir sildo savo zvilgsniu... dar viena stanga ir visi grizo i mane, i mano gimdyma... o as jau visai nebesusivokiau, ypac, kad jau momenelis, nors ji ir palieciau ir mazajai pamojavau. likusios buvo vos kelios akimirkos iki gimimo! staiga isgirdau, kad turiu tik ramiai pastumt. ramiai kvepuot. nors ir nesijauciau kazka daranti kitaip, bet pajauciau, kad ziuriu i Bangos pakabuka. jame yra sv. Marijos atvaizdas. zinojau, kad skauda, kaip niekad, kad su manim vyksta kazkokia transformacija, bet emusi kalbet "Sveika Marija" ir jo nebaigusi isgirdau kazka terkst, pukst, sliopt... pasirodo, gimem! pukst buvo vanduo atsitrenkes i akuseres ziursta, sliopt - mazosios staigus isejimas, terkst, o greiciausiai trakst - kazkas viduje (keliose vietose iplyso makstis)...ir staiga pamaciau mazaja... tokia grazia visa, rozine, nors vandenukai buvo pozaliai (kai pirmieji vandenys vonioje is vis neturejo spalvos)... tuomet ramiai, be panikos mazutei gydytoja Banga isvale burnyte ir nosyte, nes buvo aplipusi kazkokiom gleivem, o jau tada linksmuole visa su mazyciu garseliu pasisveikino su nauju pasauliu. Vilyte man buvo uzdeta ant krutines :) neapsakomas jausmas!!! dziugesys begalinis, skausmas kazkur isnykstantis nakties tamsoje... dar spejau tame dziugesi isgirst nauja garsa, lyg kas butu sugriuves ar ikrites... pasirodo tai mano pilvukas susiplojo ir dingo...bet uztat diaugsmelis rankose! ir dar akute tai viena, tai kita pramerkiantis :) na o pabaigai, dar keletas smulkmenu: mazoji issaugojo mama - pasirodo turejo is virksteles pasidariusi petneseles, tad spyruokliavo tol, kol buvo pasirengusi ateiti ir manes nesuplesyti. manes nesukarpe! uz tai visada busiu dekinga gydytojai Bangai ir savo vyrui. Vilyte gime 3.788 kg svorio ir 53 cm ugio. ir galiausia visi tapom laimingesni: rodesi Banga gales vaziuoti namo issimiegoti, nes jau buvo po vidurnakcio (bet kaip veliau paaiskejo, jai teko dirbti ir nakti, nes is karto po musu mazosios gimimo atvyko kita pora ir butent gimdyti su Banga), akuserei su manim ir mano "nenorais" jos klausyti darbas baigesi, na o musu su Pranu seimyna praturtejo nauju seimos nariu :)

    witute

  8. 6

    cia jau mano antroji mergyte. Pirmaja gimdziau su epiduru, bet kalbesiu apie antraja. terminas buvo 5 o gime 11 diena. ji man buvo pradejusi mazai judeti pilve tai teko lankytis krikscioniskuju gimdymo namu dienos centre. gydytoja apziurejusi pasake kad dar negreitai gimdysiu ir dar pora savaiciu gali uzsitesti terminas. truputi persigandau, nes jauciau kad ja jau pernesiojau truputi. taigi, lankiausi ten gal kokias tik 3 dienas. viena ryta gryztu is ligonines, vyras isvaziaves, vyresnele irgi, namie viena. sedziu, glostau pilva ir kalbu su mazaja. sakau siandien pupa jau susipazinsim ir pamatysim pagaliau viena kita. kaip tarem taip ir padarem. po pietu atsiguliau skaiciuoti judesiukus ir pradejo begti vandenys. is pradziu nesupratau kas vyksta, nes su pirmaja man juos nuleido ir ju buvo labai mazai, o dabar beprotiskai daug. skambinu mamai, mama sako tai jau prasidejo. net nesupratau kaip sesuo pas mane atvaziavo. viskas taip greitai ivyko. nuvaziavom mes i ligonine, ten apziuri ir jau 2 cm kaklelis atsidares. tai viskas buvo 9 vakare. iki 1 val as nieko nejauciau. buvo tik vos juntami saremiukai. o paskui prasidejo......ir taip staiga viskas. o ir miego jau norejosi. tai akusere mane leido i gimdykla, atnese pagalve. as isitaisiau ant stalo. cia uzeina skausmai, cia pasnaudziu minutele ir taip pora valandeliu. akusere salia kabinete miegojo. tik staiga pradejau rekti kad jau gimdau. atejo akusere ir sako tu nestumk, nes kaklelis plyso. mat labai kraujuot pradejau. o as sakau as negaliu nestumt, man vaikelis jau eina. tai pora stumt ir viskas. nebuvo plyses jos kaklelis ir aplamai jokiu plysimu nebuvo, tik labai greitai atsidare kaklelis. kai viskas pasibaige ir pamaciau savo mazaja labai nusigandau, nes ji buvo visa pamelus, taciau kai ja padave man tai mano mazasis stebuklas atsigavo. mano rugilyte gime 3268g ir 52cm.
    Vaikai-didziausias turtas.

    ausra2

  9. 5

    Sveikos mamytes.
    Viskas prasidejo nuo vndenu nutekejimo.Is Utenos vaziavom i Kauna , nes Mazylije gimdziau, Utenos gimdymo skyrius buvo uzdarytas remontuj.Vyras visa laik salia buvo gimdymas truko 17 val.Buvau net nualpusi , mano taip zemas spaudimas o kai epidura suleido jis dar pakrito ir nusilpau, bet viskas gerai, pagmdziau grazia mergyte, vardu Viktorija.

    sandra

  10. 2
  11. 2

    uzjauciu Deimantei del tokio sunkaus gimdymo. Man tik susidare toks ispudis, kad gal nereikejo to gimdymo skatinti, jeigu viskas vyktu naturaliai, butu zymiai lengviau. Teko girdeti, kad skatinant gimdyma, skausmai buna daug stipresni ir vaikeliui apkrovimas didesnis. O rimtu priezasciu skatinimui nelabai buvo (bent jau man taip atrode)

    mamyčiukas