Moterys ,praejusios sita kelia gal papasakosit kaip tam pasirizti pragyvenus kartu 4metus,susilaukus bendro vaikelio ir vis dar mylint vyra,kuris to jau seniai nebevertina,ir nebegerbia.Kaip jus tai padarete,kaip pasakete iseinu'?kur ejote?ar ieskojote ,,pamainos ,,jam pamirsti ir viskam kas buvo?aciu.
mes su vyru irgi pragyvenom kažkur 4m.gal kiek daugiau.sunkiai aš pasiryžau,vis laukiau laukiau kada kas nors pradės keistis,bet supratau,kad niekas nepasikeis ir daugiau taip gyventi nebegaliu,aš niekur nėjau,išėjo vyras,tiksliau aš išprašiau,kad išeitų.kelis mėnesius drąskėmės,grąsinimai sms,skambučiais,grąsino ir jo šeimos nariai.psichologiškai buvo labai sunkus laikotarpis.bet po truputį viskas liovėsi,gyvenam skirtinguose miestuose,kasdiena skambinamės,pradėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo,per išeigines atvažiuoja aplankyti vaiko.gyventi kartu tikrai nenorėčiau,norėčiau tik,kad nebūtų pykčių.apsipratau gyventi viena su vaiku,ramu.būna ir kalbant telefonu kai nenuotaikoje jau net nemalonu kalbėtis,tada tiesiog paspaudžiu telefone raudoną knopkytę,kad nesigadinti sau nuotaikos.manau žmonės nesikeičia,kokie yra tokie ir lieka....
ne karo metas vyra rasi,ir dar geresni. kam leisti toliau skaudinti save? jei nebemyli,nebevertina,negerbia tai situacija tikrai nepageres,tik bloges.. o tu nori visa gyvenima sitaip gyventi ,kai pastoviai skaudina? koki pavyzdi matys tavo vaikas tokioje seimoje,kai tevas eina sau,mamos negerbia? automatiskai isiciklins ,kad moters nereikia gerbti,galima elgtis kaip papuola...
tikrai nekentek, turi sveikas rankas,gera sveikata isisilaikysi save ir vaika,del to nepergyvenk,is pradziu atrodys sunku, bet viskas susitvarkys, neaukok savo grazaus laiko tam kuris nevertas to.gyvenimas pertrumpas,kad senatveje gailetumeisi,kad paaukojai gyvenima tam zmogui,kuris tave tik skaudindavo... tikrai neverta, neverta myleti tokio zmogaus,tavo jausmai praeis.viska laikas uzglaistys
kad tavo vaikas gi dar maziukas,gal tau depresija pogimdyvine?gal dar praeis...net nezinau...sunku bus ,manau,spjaut ir iseit...
pirmiausia gerai apgalvok savo zingsni ir jausmus, ar taip jautiesi ir iki pastojant ir per nestuma??sakau, kad nebutu cia kokios pogimdyvines depresijos atmaina, kai jautiesi nemylima, kad tavimi nesirupina ir pan...jei ne-neaukok nei saves, nei laiko, kurkis kita rytoju, kuriame busi tik tu su vaikeliu, bus sunku, nes juk tai visai kitks gyvenimas nei esi ipratusi, bet su laiku viskas susitvarkys...gal pas tevus yra vieteles kur galetum prisiglausti,,,
Ne jei nebutu meiles
wiktoriuke,manau is darbo gryzes vyras gali pailseti ir zmona apsikabine, tik noro reikia.. emiliukas tiesas sako, zmones nesikeicia.. kokie yra tokie, mano vyras ir nesikeicia.. lengva pasakyt nekentek iseik, aisku jei turi kur eit kitaip, jei ne tai neisivaizduoju kaip reiketu tau su mazu vaiku kaskur but.. aisku nereikia kentet jei tau kas nepatinka.. sunku kaska pasakyt nezinant situacijos.. bet tikrai skirybos tai yra lengviausia iseitis.. as ir pagalvoju apie tai pagalvoju kai su vyru susipykstu, bet vis nesiryztu to padaryt.. ir nemanau kad padarysiu, nebent jau negalesiu arba nenoresiu gyvent su juo..
tikrai nesiaukociau,pritariu visoms mamytems pasisakiusioms rasi kas tave ir tavo vaikeli myles ir gerbs
tikrai jei jau taip nevertina nieko,tai nesiaukok tikrai uzmirsi tik tam reikes laiko,bet vaikelis pades viska greiciau istverti.o manau kur eiti tai rasi,vistiek pagelbes teveliai ar taip kas is giminiu.o laikui einant susirasi toki kurias myles jus abu su vaikeliu,sekmes priimant sprendima ir kad kuo greiciau pamirstum ji jei sugalvosi iseit.
jei nebevertina nieko,tai ir nesiaukok.Per laika pamirsi ir gal sutiksi saves verta vyra,kuris myles tave ir tavo vaikeli.
nepalikti, susitaikyti
emiliukas
Milana69
bantukas
Lukniukas
liena
kristale
masiniuke
vaidule2
ruta26
Auksare