Vezys, gal yra zmoniu kurie serga veziu? kaip sureagavote suzinoje tokia ziauria zinia ir kaip su tuo susitaike?
noriu suzinoti kaip suregavo suzinoje tokia ziauria zinia ir kaip su tuo susitaike, noreciau pasidalinti savo isgyvenimais
- 18ats.
Atsakymai
- 4
Mano senele mire nuo vezio mano akyse, pries tai jo visiskai nebejudedama nebekalbedama lovoi pragulejo 2 metus, buvau dar ganetinai maza tai supratau tik tai kad seneles nebera...kai buvau astuoneriu mama jau antra kart susirgo plauciu veziu ( pirmaji man tebuvo 3 metukai, tad nepamenu buvo gimdoi) keliems menesiams isvyko i klp chemoterapijai, mus su metais jaunesniu broliu paliko pas kuminu, po to kai gryzo namo buvo kraupu, visa kas buvo mano mazio galvelei, visi zaidimai ir visa kita isgaravo kaip dumas, viriau, tvarkiau, ir rupinaus mama, nes po chemoterapijos jai buvo nuolat bloga...mama neteko puse plaucio tad po operacijos ji ilgai dar sunkiai judejo, negalejo nieko daug kelt ir sunkiau dirbt nes pritrukdavo kvapo, tad as dariau viska kiek galejau kad jei padet...po to trecias kartas, auglys smegenyse, svitinimas nepadejo, jai paraliziavo kairiaja kuno dali, nuo vaistu priaugo daug svorio, man buvo 15, brolis labai bijojo matyt mama tad nuolat pabegdavo su draugais, man teko mama vest i wc, ja praust, maitint, nakti miegodavau atmerktom akim, pabusdavau nuo menkiausio krepstelejimo, nes mama nuolat pykindavo ir as zinojau kad jeigu as laiku neisgirsiu ir neatbegsiu su kibiru prie jos o ji prades vemt ji gali pasprinkt, nes pati atsisest negali, buvo labai sunku...be galo, turejau plesitis per pus, mokintis ir nuolat galvot ar mamai viskas gerai....po metu mamyte mire, nors ta diena buvaui atgavus vilti kad ji gali pasveikt, nes jau keleta dienu ji nieko nevalge, nebekalbejo, o ta diena, ji net paprase kad paruosciau jei arbatos ir pusrycius, as taip apsidiziaugiau kai ji viska suvalge, dar pasikalbejom ir ji uzmigo, taip ir nebepabudo, sukilo temp, prasidejo traukuliai..ir ta tada viskas....zinot, ta liga maciau is labai arti, buvau jaunute, dar vaikas, ir kas keisciausia kad sunkiausia buvo ne visi tie darbai, bet matyt skausma mamos akyse, matyt kaip ji stengiasi neissiduot kad bijo, girdet kaip pasnibzdom kalba su teta apie tai kaip ji bijo palikt mus dar neuzaugintus...ir dar sunkiau buvo but stipriai ir ja palikyt, paciai neissiduot nors baime tave yra sukauscius is vidaus....niekam to nelinkeciau, niekam....
- 3
Mano tėtis nuo skrandžio vėžio mirė prieš 3,5metų. Prieš tai niekada nesirgusį žmogų, ši liga iš mūsų pasiglemžė per mažiau ne pusmetį. Po to, kai išgirdom diagnozę tėtis išgyveno vos apie du mėnesius, nes blogėjo ne dienom o valandom ir medikai nieko negalėjo(ar nenorėjo) padaryti. Visą sunkumą atlaikė mano mama, kadangi aš tik nuvažiuodavau aplankyti jų. Bet vaizdas, kai aš klupau prie tėčio lovos ir maldauju, kad jis išgertų vaistus, taip ir stovi man akyse. O jis tik guli susirietęs ir nejuda, nes kiekvienas menkiausias krustelėjimas sukedavo žiaurius skausmus. Baisiausia, tai kad negali tam žmogui niekuo padėti.
Man iki šiol skauda širdį, kad nespėjau atsisveikinti su tėveliu, nes tą dieną, kai aš po darbo turėjau vėl važiuoti aplankyti, jis mirė ryte, taip ir nesulaukęs manęs. Nors sesuo sakė, kad klausinėjo, kur aš esu...
Abejoju ar su tuo įmanoma susitaikyti. Laikui bėgant, netekties skausmas kažkiek apmažėja, bet užtat artimo žmogaus ilgesys nė kiek nemažėja.
Aišku, turiu pavyzdžių, kai žmonės po šios baisios ligos dar išgyveno ne vienerius metus. Todėl tavo uošviui linkiu, kad kuo greičiau ir lengviau nugalėtų šią ligą. Manau, kad padėti pakelti tokią baisią žinią gali VILTIS ir TIKĖJIMAS, kad viskas bus gerai. Ir artimųjų žmonių meilė bei palaikymas. Stiprybės jums visiems. - 3
mano amzinatelis teteis mire nuo vezio. sirgo 5m ATSEIT pasveikes jau buvo. kasmet darydavosi tyrimus, atseit veziniu lasteliu neberasdavo kol viena karta paaiskejo kad vezys jau paplites po visa kuna!!! tie sundaktariai nedaro jokiu tyrimu tik pinigus uz juos pasiima ir viskas. krauja paimdavo ir netirdavo, cia aisku kaip diena, gyvuliai tie medikai! kas juos ant sios zemes nesioja??????? teisingai lydekati.. rase apie stadijas. as pastebejau kad taip ir yra: pirmiausia sunku susitaikyti paskui jau dzin kaip sakant, veliau pagereja ir visi jau mano kad pasveikai ir galiausiai amen.
- 3
Cia labai priklauso, koks vezys, nes skamba tai visiems siurpiai, o kai kurie nera siurpus.. Svarbiausia, kad klausytu daktaruir darytu kas liepiama, o ne bet kaip gydytusi prisiskaites nesamoniu,, ir tada nebus jokiu bedu.. Mama prasirgo ir ne vienu... ir kaip artimiausi zmones (buvau dar nepilnamete) isgyvenom viska kartu su ja.. Bet po antrosupratau, kad tai priklauso, koks vezys.. Mano beveik visa gimine issinesiojo vezys..
- 3
Mano senele sirgo,mes per velai deja suzinojom. Tie menesiai kol kovojom su tuo veziu buvo sunkus visiem,bet mano senele pati pirma susitaike su savo liga ir deja pasidave.
- 3
mano mamos pusseserei vėžys. Jai išimtos kiaušidės, gimda, perėjo kelis chemijoterapijos kursus. Retai ją matau, per šventes buvo atvažiavusi, tai išsekus, sklinda nuo jos ramuma ir susikaupimas, matosi, kad viduj nežinia kas darosi, tačiau ji to nerodo. Rūko sau, kartais pajuokauja. Kai sužinojo apie šią ligą buvo didelis sukrėtimas tiek jai tiek visiems aplinkiniams. Bet laikui bėgant susitaikėm. Jau apie 2 metai kai vėžys su ja. Stadija 2..
Iš tikrųju aplink mane labai daug mirė/serga vėžiu ir tai labai labai liūdina...
Pastebėjau, kad žmonės, sergantys vėžiu turi kelias "sirgimo" stadijas:
1) sunkus susitaikymas su liga
2) plaukimas pasroviui
3) žymus pagerėjimas ir planavimas į tolimą ateitį, optimizmas.
4) Nebaigtų darbų pabaigimas
5) žymus pablogėjimas.. plaukimas pasroviui, atsisveikinimas.
Linkiu stiprybės tavo uošviui, taip pat ir jums to paties linkiu... - 2
mano senele birzelio 20 mire nuo kruties vezio,prasikankino beveik 2 metus...paskutiniai menesiai buvo tikras kosmaras...gal ir gerai,o gal ne,kad as to nemaciau,nes buvo paskutines dienos nestumo,o birzelio 22 gime mano dukra...apie sunkias paskutinias mano mociutes dienas man tik pasakojo mama ir teta...mociute paskutini karta maciau per praejusius Naujus Metus...net i laidotuves negalejau parvaziuoti del mano nestumo ir gimdymo...:-((
- 2
mano tete mire nuo kraujo vezio, budamas vos 27m. Kai man buvo 5 men jam diagnozavo leukemija, o kai man buvo 20 men jis jau karste gulejo, jo visiskai nepamenu..
- 2
vyro mama mire nuo 12-pirstes zarnos vezio...nepazinojau jos,labai gaila,visi sake,nuostabi moteris..neisivaizduoju savo vyro,kai budamas beveik 14 metu laidojo savo mama..
- 2
aciu dievui kad ta liga ne man,as del savo uosvio ieskau zmoniu su kuriais jis galetu pabendrauti ,nes jam deagnozavo sia liga ir ziauriai pergyvena ,tai manau pasikalbejimas ir pabendravimas su tokio pacio likimo zmonemis jam palengvetu paciam susitaikyti su sia liga ir gal lengviau viska pakeltu...tai jai kas zinot parasykit
natita785
trejetukas
padraika
_Lika_
Lafe
lydekaite
axom
viltis29