visada maniau, kad galiu paskųsti kol nesusidūriau su tokia situacija. Ne nėščia padirbau 2 mėnesius naujoje darbovietėje ir sužinojau, kad laukiuosi. Toje darbovietėje laaaaabai yra slepiami mokesčiai, darbuotojams nemoka už pirmas ligos dienas, kartais tekdavo dirbti ir šeštadieniais, nors mano grafike nėra to parašyta, taip pat už tai nemokėdavo, motyvuodami, kad jei kas nepatinka eikit iš darbo. Kadangi buvau nėščia, tai man nekeitė grafiko, kitai panelei oficialiai padarė pusę etato, iš tikrųjų dirbo visą darbo dieną ir žinoma mokėjo pusę atlyginimo juodais, kitą pusę oficialiai... na, žodžiu DAUG visokių. Kol viską sužinojau tai jau ir pilvas matėsi. Žinoma, galėjau paskųsti, bet kam man tas vargas? Direktorė psichologiniu teroru užsiimdavo. Išeiti iš darbo? Kas priims jau su pilvu į naują darbą keliems mėnesiems likus iki dekreto? Jei paskųsčiau tai susimokėtų baudą, ir užsidarytų savo įmonę, nes tai UAB maža įmonėlė, kuri vos laikėsi kai valdžia priėmė sprendimus nevertindami Lietuvos verslo. Tai vat.... asmeniškai mane darbdavių pažeidimai lietė kai nemokėdavo už pirmas ligos dienas ir dėl išeiginių. Kitas senbūves lietė LABAI, bet jos viską žinojo jau - kiek klausiau kodėl jos nieko nedaro tiesiog pasakė, kad nenori nemalonumų, nes direktorės vyras suktas advokatas, kuris ištrauks iš bet kurios situacijos.
Tai vat... ir nepaskundžiau, nors virpėdavau iš pykčio, kad yra tokia neteisybė. Bet... kam man tie nervai ir pykčiai kai ant nosies buvo dekretinės ir keli metai vaiko priežiūros atostogos? Po atostogų ten nebegrįšiu.
lydekaite