As asmeniskai bijau,nes mano mergaite labai pripratus prie manes,negaliu niekur palikti be asaru.Darzelyje ko gero bus tas pats.Skauda sirdi,kai turiu iseiti ir palikti ja verkiancia :(
Jaučiausi pakiliai, kai leidau pirma vaika
tikrai bus ašarų. Daugumai vaikų pirmos dvejos savaitės būna sunkiausios. Labiau reiktų sunerimti jei vaikas iš viso nereaguoja į kitą naują aplinką ir jaučiasi kaip namie su mama. Vaikas pripras, jeigu ir bus ašarų, kažkokių ožiukų, tai tik taip vaikas moka parodyti savo abejingumą į naująją aplinką, tačiau joje jis pripras ir jis aprims. Ko gero tai didesnis išbandymas tėvams. Tėveliams siūlyčiau išlikti ramiems, nes vaikas jaučia, kad kažkas ne taip, jūsų jaudulį, nervus. Tai persiduoda jūsų atžalai, tada ir jis tampa nervingas, nes siunčiate signalus, jog jam taip pat reiktų sunerimti.
Savąjį vesiu nuo kovo 1 dienos, truputi nervuojuos, galvoju kaip čia viskas bus, bet visi vaikai esantys darželyje kažkaip pripranta, tik kiekvienas vaikutis į naują aplinką reaguoja vis kitaip. Juk ir suaugę atsidūrę naujoj nežinomoj aplinkoj šiek tiek sustresuoja. Pvz eidami pirmą dieną į naująjį darbą visi mes stresuojame kol priprantame. Tik mes savo jaudulį ir išgyvenimus galime valdyti, o vaikai demonstruoja tai viešai, nes kitaip dar nemoka. Sėkmės ir mažiau jaudinkitės :) Bandysiu ir aš nesijaudinti, nors dar laiko turiu..
vinipuka..tai taip iseitu,kad tik tu viena kulturinga,o likusieji visi tevai bekulturiai.Na ir kas kad tu nemokinai mustis,bet vaikai yra vaikai net nezinosi kada jie gali kam uzduot,tad be laiko nereikia kalbet vat mano vaikas auksas o visi kiti neisaukleti ar dar kas.Neperlenkit lazdos tik mamos juk darzelis ne koks baubas vieni vaikuciai jame greit pripranta,kitiem reikia daugiau laiko.Tai ka ateis laikas i mokykla ir ten bus sunku vaikas nenores eit tai ir neleiskim.Kuo anksciau vaikas eina i darzeli tuo geriau ir lengviau buna mokykloj.Savo sunu leidu nuo 3metu i darzeli,pradzia buvo sunki o dabar paskutiniai metukai darzelyje tai net namo nenori eit,o antra sunu dar anksciau leisiu.Bet cia mano nuomone.
maniškis labai nori eiti į darželį, bet kaip bus tai nežinau, gal irgi verks kai paliksiu, nes būna kad nuo manęs kartais neatsitraukia, kur aš ten ir jis, bet vyresnė sesė jam aiškina kaip bus darželyj, ką jie darydavo. aišku sunkiausia palikt vaiką darželyj kai jis vis verkia, vis norisi sugryšt ir dar pabūt kartu
mums jau turėtų būti pirmoji, bet aš vis dar bijau vesti, būtų gerai, kad tik kelioms valandoms leistų pabandyti, tada gal ne taip vaikeliui širdelė drebėtų. Vaikui 3m, bet dar bijau, kad pats nepavalgys, pats nenusirengs, ant puodo nenorės sėsti(nes ten kitoks nei jo), nieks ten jo nebepaglostys, nieks nenusišypsos, nes esu mačius kokie dabar vaikai, tik kova už buvį vyksta, aš nemokinau jo muštis ir norėčiau, kad patektų į kultūringą aplinką. Bet, dėja, tokių kaip aš vienetai, nes tėvai dažniausiai bekultūriai ir vaikus taip moko.
as saviski i darzeli planuoju vesti po naujuju metu. kol dar pati busiu namie pradziai bus po pusdieni, o po menesio jau visai dienai paliksiu darzelyje. kolkas jauciuosi ramiai, bandau nusiteikti, kad viskas bus gerai. kaip bebutu darzelio neisvengs ir teks priprasti. o siaip maniskis bendraujantis vaikas, labai jam patinka vaikai, kai jie yra salia net manes nebereikia. nera verksnys, buna tarp zmoniu, kartais kelioms valandoms ji palieku savo brolio seimai, savo tetai, nes nesinori, kad tik vien mane matytu, butu priklausomas nuo manes ir butu isikibes pastoviai i sijona ir nieko daugiau neprisileistu. tad tikiuosi, kad del viso sito jam darzelyje bus lengviau adaptuotis. net keista man kaip lydekaite izvelgia problema jei vaikas lengvai priima nauja aplinka. kiek tokiu vaiku zinau ir nematau cia del ko sunerimti :) dziugu, kad vaikas buvo galbut is anksto paruostas darzeliui, gal tevai vaika tam palengva ruose, pasakojo kas ir kaip... tai ir liuks...
maniskis jau ejo i lopseli, bet dabar nuo rugsejo 1d pereis i antra auksta pas kita aukletoja, tai visa grupe perkelia tai nemanau, kad bus asareliu. anais metais kaip leidau nuo rugsejo men tai palikdavau tik valandai, paskui 2val ir taip ilgiau ilgiau.. kol priprato, ne visi vaikai ilgai verkia. maniskis buvo tikras mamyciukas, o verke tai 5min nuo mano isejo, o tada eidavo zaist su vaikais, galiausiai dabar namo nenori eit :) bet yra tokiu klecku kurie verkia istisai visa valanda, tada auklyte skambina mamai, kad ateitu pasiimti, zodziu reikia po truputi pratint vaika, o ne palikti iskart visai dienai nepazystamoje aplinkoje.. sako vaikams reikia paaiskinti, as einu i darbeli, tu i darzeli :) pamiegosi ir as tave paimsiu :) maniskis tik atsikeldavo ir klausdavo kur mama? jau atejo :) su miegu ir kiekvienam skirtigai, maniskis namie sunkiai uzmiega, o ten kitaip, juk reikia anksti keltis eit i darzeli, ten jie zaidzia duksta, laksto, taip isvargsta kad lengvai nuluzta :) nepergyvenikit ir viskas bus gerai, as pati atsimenu kaip man sirdi skaudedavo kaip iseini ir palieki vaika rekianti, atrodo sirdis plys.. man auklyte paskambindavo arba as jai pasukdavau paklaust kaip ten vaikis, ar ramus.. tai atsimenu man aukletoja pasake, mamyte, istieskit kojas, ar pagulekit vonioj, jusu vaikas nuostabus :)) nu vienu zodziu issipleciau as jau cia :D
as pergyvenu labiausia del pietu miego, labai sunkiai uzmiega. o daugiau esu rami.
Auksare
lydekaite
Anonimas
auvilė
vinipukas
romantike
kristale