Nesėdėkite tėvams ant sprando.Išeikite abu gyvent savarankiškai,(juo labiau jei sakai kad finansinė padėtis pagerėjo) tegul ir prastesniame nuomuojame kamputyje,bet būsit ne nuo nieko nepriklausomi ir galėsite pagaliau atsipūsti nuo visų "diktatorių"
Žinoma bus nelengva, bet savarnkiškai pradėje suktis igausite ne tik pasitikėjimo savimi, patirties, bet ir tikrai sulauksite pagarbos ir iš artimųjų su kuriais tokie santykiai itempti dabar.
Mes su vyru irgi sunkiai kol kas suduriame gala su galu.Aš išvis neturių nei jokių giminių,nei tėvu,nei jokio gyvenamo ploto.
Vyro tėvai nors ir pasiturintis ir puikus santykiai ir siūlė kampą tik gyvenk... ,bet mudu nlabai norėjome gyvent savo gyvenimą, todėl atsisakėme bet kokios pagalbos ir nuomuojamės atskira nediduka kampelį.
O su vyro artimaisiais susimatome per šventes,ar atostogaujame drauge ir papramogaujam.Visada visapusiškoj pagarboj.
Dar niekada nepasinaudojome jokia parama,nors vien iš jos galėtume gyvent negražintinai.