Visada viena buvau. Man buvo atliktas cezario pjūvis, tai pirmas dvejas paras sesutės atnešdavo pamaitinti, dieną su vyru palikdavo, o trečią parą jau paliko man nakčiai ir dienai nors vyras ir ne visada sėdėjo šalia. Tad pirmą naktį kartu aš miegojau su maža šviesele, ten prie lovos buvo įtaisyta ir kartu su vaikiuku miegojom, nes labai sunku po cezario buvo kilnotis, lipti iš lovos... apsikamšiau šonus ir miegojom kartu, pradžiom kol labai sunku buvo atsikelti maitindavau atsigulus, o kai pradėjau laisviau judėti tai ir atsisėdus ir ant pagalvės atsisėdus ir atsiklaupus ir kaip tik norėjau, nes maitinimo specialistė atėjus rodė kaip maitinti, kaip paduoti krūtį taisyklingai ir pan. Aišku tas miegas pradžioj buvo tikrai ne koks, kad ir pervargus, bet miegas buvo paviršutiniškas, nes baisu ir leliuką prispausti, girdisi verksmai leliukų kitų iš kitų palatų, vaikiukas irgi kėlėsi N kartų pavalgyt, o man jau po kelių maitinimų nukramtė spenelius iki kraujų, nes taisyklingai nemokėjau paduoti.. na žodžiu buvo ne miegas, o būdėjimo rėžimas, bet dieną pamiegodavau kai tik leliukas užmigdavo, paskui vyras panešiodavo lelytę - leisdavo pusvalandį nusnausti..
lydekaite