manau kaip išsiauklėja taip ir turi... šių laikų vaikų ugdymas šeimoje dažnai yra labai atmestinas. Tėvai dirba, vaikai mokinasi, grįžta, sulenda į kompus, planšetkes, mobiliuosius ir pan... neužsiima su vaikais, vaikai nebendrauja su tėvais, tėvai neskiria daug dėmesio.. O kodėl ant vaikų reiktų rėkti? Kuo jie kalti, kad jie taip buvo išauklėti, augo pvz tokioj aplinkoj ir pan ir paskui tėvai piktinasi vaje kaip negerbia.. Kaip su vaikais užsiėmė nuo mažumės taip dabar turi. Kitaip sakant kaip išsiauklėsi kaip užsiimsi su vaiku taip ir turės ateity, dar tiksliau tariant kiek investuoja į vaiką dabar tiek turės ir ateityje (kalbu ne apie materialinę gerovę o apie psicjologinę, moralinę dorovę). Ir labai nenormalu kai tėvai vieną dieną prabunda ir galvoja, kad reikia pagaliau pradėti su vaikais daugiau užsiimti, daugiau klausinėti apie juos, kreipti dėmesį į jo jausmus, bet vaikai tiek laiko nejautė tėvų susidomėjimo, nematė tėvų noro nuo kūdikystės kalbėtis atvirai ir gražiai, nerėkauti, nemušti tai viskas jiems bus nenormalu, nes jiems normalu buvo mušimas ar rėkimas ar ten koks dėmesingumas... Jei statistika rodo, kad tėvai savo vaikams be jokių kompų ir kitų pašalinių daiktų skiria savo vaikams iki 10 min vidutiniškai per dieną tai čia yra tragedija...
Pvz ar mamos grynai su vaikais be jokių pašalinių dalykų užsiimat su vaikais nuoširdžiai juokiatės, dainuojat, šokat? Jaučiu dažnai tik momentas ateina va padainuokim, va pažaiskim, 5 min ir tėveliams atsiranda reikalų... tai valgyt daryt tai žiūrėk tv noris pažiūrėt tai dar kas :/ o vaikai vėliau patys nebenori būti atviresni tėvams, nes jiems tai neįprasta...
Tad nuo pat kūdikystės gerbkime vaikus, stenkimės nerėkti, šnekėti, domėtis, užsiimti maximaliai, o ateityje viskas pasirodys tik teigiamame amplua.. žinoma nėra idealaus vaiko.. visur yra ir ožiukų ar kitų auklėjimo spragų, bet tos spragos tikrai bus mažesnės jeigu nuo pat kūdikystės puoselėsime vaikus, o ne 20 min į dieną pažaisim ir protarpiais užkalbinsim....
nei aš rėkiu palaida gerkle ant vaiko nei mušiau nei ką.. žinoma buvo ožiukų, griežčiau pasakau kažką, garsiau užrėkiau, bet kad trankyt ar pan... na tikrai vaikas nei ten voliojasi ant grindų nei ką, puikiai galima susišnekėti betkurioje situacijoje.. jeigu būčiau mušusi, rėkusi ir pan manau kaip tik mano vaikas būtų neramus, rėkautų, neklausytų po tokių išgyvenimų :/
lydekaite