Aš niekada nepamiršiu kai aerouoste viena mama su dviem vaikais skrido.. tie vaikai pavargę, anksti skrydis buvo. JIe nori tai to tai ano, tai jie pavargo tai vienas tos tašės nori, kitas anos... tai zyzia tai paverkia.. buvo apie keturių metų berniukas ir kokie šėši metai mergaitei. Aš irgi viena skridau su vaiku. Na ir kažkaip iš šalies negalėjau nežiūrėti kai pta mama su tais vargšais vaikais bendrauja.. rėkia ir rėkia ant jų.. jie matosi pavargę nieko blogo nedaro.. kol laukėm lėktuvo tai jie ten pora žingsnių nueina nuo mamis ir ji jau rėkia ant jų, vienas vaikas pasakė, kad nori sesės tašę patempti, o sesuo neduoda tai vaje kaip mama užsirėkė.. net nemėgina stpręsti vaikų problemas, net nesigilina.. begerdamas sūnus apsipylė kažkiek tai vėl grubiai nuvalė.. žiūrėjau su pasibaisėjimu kuo tie vaikai kalti.. elgiasi tie vaikai kaip normalūs vaikai, jiems viskas įdomu, nori pažiūrėti, anksti kėlėsi - pavargę nepamiegoję.. o mama kai ragana kiekvienas žingsnis buvo rėkimas, nepasitenkinimas. Baisu..