Žinokit perskaičiau kadaise straipsnį apie vaikų auginimą, auklėjimą... vaikui mano buvo gal kokie 9 mėn.. na ir po tuo straipsniu buvo psichologo komentaras, kad šiais laikais tėveliai labai mažai skiria dėmesio savo vaikui. Dėmesys, kaip gerb psichologas sakė, yra konkrečiai vaikui, be televozorių, telefonų, kompiuterių ir pan, kažkokia veikla su vaiku, bendravimas.. ne stumimas vežimėlio ir tiek, bet konkrečiai bendravimas be pašalinių kliūčių. Na ir psichologas pasiūlė įdomumo dėlei pasiskaičiuoti vieną ar dvi ar tris dienas kiek jūs skiriate laikui būtent vaikui. Iki tol galvojau, kad daug užsiimu vaiku, net juk nedirbu, valgyt padarau ir su vaiku, bet kai paskaičiavau tikrai išsižiojau.. aš vieną dieną tik paskaičiavau kiek aš ten su juo žaidžiau, kiek mokinomės o nors ir pan.. tai buvo konkrečiai šiek tiek virš poros valandų. Vakare tėtis grįždavo tai man rūėdavo su juo kažką nuveikt, paduot valgyt, pasitvarkyt ir pan, kol tėčio nebūdavo tai žiūrėk valgyt padarau tai lovas pakloju, prieinu ten ką nors pažaidžiu bėgu puodus žiūrėt, vėl ateinu pas jį ką nors pakalbinu jau žiūrėk dulkes valau.. Na tikrai paskaičiavau ir tragedija.. Nuo tada kažkas apsivertė manyje ir pakeičiau dienotvarkę taip kad vaiku tikrai netrūktų mamos dėmesio.
Lauke spardom kamuolį, tiesiog visur su juo žaidžiu jei nėra daugiau su kuo, vartom knygas, nuotraukas, maniškis dabar jau didesnis tai nesibodėju ir einu kartu į baseinuką jo pasėdėt nors vos telpu, bet kaip jam linksma! Atsinešam mašinėlių, stumdom, statom garažą kokį.. Kiek gali vaikas vienas žaisti... kai darau valgyti stengiuosi įtraukti į veiklą ir vaiką.. jis man kiaušinį įmušą, su tešla duodu pažaisti, kai darau arbatą paprašau, kad įjungtų arbatinį, įdėtų cukraus į puodelį, arbatos.. jam tai patinka.. Na visur .. net lovose jau kai sugulam šnekamės ką per dieną matėm, ką padarėm, ką rytoj veiksim.. Kol mažutis buvo vakarais sugulę irgi pasakodavau ką nors apie dieną ar rytojų.. Daug daug šnekamės.. lauke nesibodėju gaudynių su juo žaisti, pargriūti, kad jis ant manęs užšoktų :D Na aš su juo labai daug žaidžiu... kad ir užsiėmus, turiu milijoną darbų, bet jei vaikas paprašo pažaisti su mašinėlėm tai ir einu.. dabar tas laikas kai dėliojamės kokie bus santykiai su tėveliais. Jei tėveliai dabar mažai praleis laiko tai kokie bus santykiai? Turi vaikas suprasti, kad draugas numeris pirmas kuriuo gali pasitikėti ir tėveliai per amžių amžius. Jeigu dabar rodysime dėmesį vaikams tai vaikui bus norma ir jie noriai bendraus su tėveliais ir vėliau, galbūt paauglystė bus ramesnė kai tėveliai turės pasitikėjimą vaiku, o vaikas tėveliais. Laiko nesugrąžinsim atgal, vaikai auga...
Tad siūlau mamytėms išsijungti kompiuterius, planšetkes, TV, radijas, muzonus ir eisi kartu su vaikais ką nors nuveikti :)
lydekaite
Anonimas
Yuki
Adri
geguziukas
kvapni_feja
Isnykstanti
marcipana