- 9ats.
Atsakymai
- 4
Tikrai dar pasikeis, viskas priklausys nuo jo pačio. Aš pati buvau LABAI nedrąsi, kompleksuota mergaitė. Aš iki pirmos kalsės bijojau viena eiti į parduotuvę mamai pieno ar sau ledų nusipirkti, neidavau į kiemą viena, bijojau, kad kas mane užkalbins ar ko nors nežinosiu. Nebepamenu ko aš ten bijodavau, bet tą jausmą iki dabar prisimenu. Aš turėjau drauges dvynukes, kurios gyveno laiptinėj po kairę, ranka pasiekiama man :)) Bet ir tai viena nedrįsdavau pas jas nueiti pasikviesti, nes mat močiutė jų mane kalbindavo :D Oj dabar tikrai nesuprantu kodėl man taip viskas atrodė sudėtingai, bet tuo metu tikrai taip atrodė man, mažai mergaitei... Pamenu pirmąją klasę.. man buvo tragedija, nes dauguma atėję iš darželių, kiemų pažįstami, o aš pažinojau vieną megaitę, kuri labiau bendravo su kiemo draugais, kurių aš nepažinojau. Man buvo tragedija... BET pradėjus eiti į mokyklą susiradau sau artimą draugę, kuri mane primokė visko, tapau drąsesnė, sužinojau iš kur vaikai atsiranda ir kad nėr ten ko labai bijoti kieme vienai :D TIkrai su laiku pasikeitė viskas ir dabar visai nepamanaši į tą mergaitę susigūžusią visko bijančią.. Pamenu įvykį kai man buvo gal aštuoneri metai ir reikėjo seneliui šalčiui pasakyti eilėraštį pas tėtį darbe... aš apsiverkiau stovėdama ant kėdės nes neprisiminiau pradžios, visą naktį nemiegojau, kartojausi tą nelemtą eilėraštį, kad nebijočiau sakyti :/ Mokykloje kažkaip vis apskui tą draugę sekiodavau, ji šalimais gyveno, ji buvo drąsesnė už mane, buvo tarsi ramstis ir mokytojas. Per pertraukas pamenu net į tualetą bijodavau viena eiti ar pamokos metu pasiprašyti į tualetą :D Nemėgdavau susidraugauti su kitais vaikais, nebuvau komunikabili, bet mokykla tikrai pakeitė, padėjo ir toji draugė, kuri net nenumanė, ką daro :))
Manau ir jūsų vaikas persilauš... tiesa aš nėjau į darželį.. mano toji draugė - ramstis irgi nėjo į darželį, bet palyginus save ir ją tai skyrėmės drąsumu tikrai. - 2
isaugs po kurio laiko,o gal yra priezastis ,kad vaikas sitoks uzdaras ir nenorintis bendrauti..siaip kartais vaikams tokiems buna lb sunku psichologiskai mokykloje,nemeginote kreiptis i psichologa?
- 2
žinoma išaugs :)
- 2
jei jau toks charakteris,tai nelabai ka pakeisi.nebent kai jau paauglys bus, gal kazkas keisis::)
- 1
Daznai nedrasus ir uzsidare vaikai tokie ir lieka, bet tai priklauso ne tik nuo ju paciu, bet ir nuo ju tevu. Deja, bet tevai kartais patys to nenoredami pakenke vaikui. pvz. vaikas kazka pasidrovejo padaryti viena karta. tevai, seneliai ir kiti iskarto ji uzrase prie nedrasiu. "oj jis toks nedrasus, jis visko gedijasi" nereikia sureksminti vieno poelgio ir kiekviena karta priminti jam tai. padrasinkyte ji dazniau, sakydami, kad jis yra drasus, saunus, pats nuostabiausias vaikas. pvz pasiulykite vaikui padaryti ka nors ka jis tikrai padarys, o kai darbas bus atliktas pagirkyte, sakydami, kad niekas kitas taip gerai nebutu to atlikes. (NEGALIMA SAKYTI - galetum ir geriau, REIKIA - nuostabus darbas, bet jei pasistengtum labiau butu dar geriau) tik jokiu budu nevaimainiaukit ir nepervaidinkit vaikai tai jaucia.
- 1
As vaikysteje buvau labai drasi, klases lydere, kur reikedavo drasos visur budavau stumiama pirma, o dabar jau esu suaugusi moteris ir ta drasa kazkur isgaravo, skiriuosi kaip diena ir naktis kokia buvau vaikysteje ir dabar, pasikeis viskas galbut, pamenu kaip Irunos Puzaraites mokytoja pasakojo kaip ja vis reikejo stumti I prieki, kokia nedrasi buvo, o dabar va kokia mergicka, pati drasiausia ir daugiausiai pasiekusi is visu "Mokinukiu".
- 1
ma sunum tai buvo bet jau stai antroj klaseje pradrasejo,nepergyvenk:)
- 0
as nuo pat vaikystes buvau labai nedrasi, kadangi ir draugu per daugiausiai neturejau, tai taip ir likau bailiuke. dar ir pries kelis metus bijau prisimenu uzkalbinti zmogu. teko ilga laika save paciai drasinti ir dabar tas baimes ir drovumo jausmas yra gerokai sumazejes.
- 0
BUna ju ir tokiu vaiku nedrasiu visalaika ,mano pacios klaseje budavo tokiu lietuciu tai nezinau jiems labai sunku.
lydekaite
nade
Anonimas
raima
lijoka